Pažeistas Lenkijos interesas
Bene pirmą kartą Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje buvo atkreiptas dėmesys į Rusijos poveikį Baltijos jūros regione.
Dėmesį į Rusijos poveikį atkreipė Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Robertas Telusas. Jo teigimu, Rusijos veikla Baltijos jūroje yra nekontroliuojama, ji nesilaiko Europos Sąjungos nuostatų dėl šios jūros aplinkos ir žuvų išteklių apsaugos.
Lenkijos ministras iškėlė prielaidą, kad nekontroliuojama Rusijos veikla Baltijos jūroje daro didžiulę neigiamą įtaką žuvų ištekliams. Lenkijoje pastebima tai, kas vyksta iš Kaliningrado srities. Su šia sritimi Lenkija turi tiek sausumos, tiek jūros sieną, tiek bendrą Aistmarių telkinį.
Lietuvos balso nesigirdi
Panašiai, o gal netgi dar labiau nei Lenkija, su Rusijos Kaliningrado sritimi susisieja Lietuvos tiek sausumos, tiek vandenų teritorijos.
Lietuva, skirtingai nei Lenkija, iki šiol jokiose ES institucijose tiesiogiai nekėlė klausimo dėl Rusijos įtakos Baltijos jūros žuvims ir aplinkai. Arba bent jau apie tai nebuvo jokio viešo atgarsio.
Kelti tokį klausimą Lietuva netgi turėtų didesnį prioritetą nei Lenkija, nes ES žuvininkystės politiką formuoja ne kas kitas, o Lietuvos atstovas kaip Europos Komisijos komisaras.
Įtaka: nykstančios Baltijos jūros menkės tapo kaltinimų šaltiniu. / Redakcijos archyvo nuotr.
Nekontroliuojama veikla
Šiuo metu ES institucijose pradedama svarstyti tai, kaip Baltijos jūroje bus leidžiama žvejoti 2024 m.
Esminis klausimas, kada pagaliau baigsis draudimas ir rytinėje Baltijos jūros dalyje vėl bus leidžiama gaudyti menkes. Perspektyvos nėra guodžiančios. Per draudimų laikotarpį nuo 2019 m. kokių nors aiškesnių menkių populiacijos atsigavimo pokyčių neįvyko.
Galbūt ir tai lėmė, kad bene labiausiai dėl menkių draudimų rytinės Baltijos jūros dalyje nepatenkinti lenkai kelia naujas versijas.
Viena iš jų ir yra tokia, kad apčiuopiamos įtakos žvejybai Baltijoje turi nekontroliuojama Rusijos Kaliningrado srities tiek verslo žvejų, tiek brakonierių veikla.
Su Rusija nebesikalbama
Panašu, kad 2024 m. nebus ryškesnių Baltijos jūros žvejybos atsigavimo požymių. Žvejyba Baltijoje vėl bus ribojama, iškeltas šūkis išlaikyti ją tvarią, subalansuotą, pirmenybę teikti ekologinių sistemų apsaugai. Tokią vadinamąją pažangos ataskaitą, taip pat susijusią ir su žvejyba Baltijos jūroje, yra pateikusi Švedija.
Apčiuopiamos įtakos žvejybai Baltijoje turi nekontroliuojama Rusijos Kaliningrado srities tiek verslo žvejų, tiek brakonierių veikla.
Lenkijos žvejams tokia pozicija yra nepriimtina. R. Teluso vertinimu, ji esanti netgi ydinga.
ES ministrų susitikime iškilo diskusija, kad žvejai yra vis labiau įpykę, niršta, kad jiems neleidžiama žvejoti arba nemokamos kompensacijos už prarandamą žvejybos verslą.
Nesurasta ir jokių „vaistų“, kaip dabar, kai Baltijos jūros žvejyba yra itin jautri, kai kuriais atvejais atskiroms rūšims balansuojant ant išnykimo ribos, apsaugoti žuvų likučius nuo nekontroliuojamos ir drastiškos Rusijos žvejybos Baltijoje.
Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje iki tol buvę dauguma kontaktų ir siekių tartis dėl labiau subalansuotos žvejybos yra nutrūkę. Dėl Rusijos sukelto karo veiksmų Ukrainoje dar didesnė įtaka nei žvejyboje yra jaučiama kaimyninių šalių žemės ūkio rinkose.
