Viešosios pirties lankytojai ir Šaulių sąjunga susivienijo prieš valdiško turto privatizavimą – žmonės reikalavo palikti ramybėje pirtį ir šaulių būstinę.

Bankroto šmėkla – nebaisi

Vakar prie Klaipėdos savivaldybės surengtame pikete viešosios pirties lankytojai rinko parašus, kad būtų išsaugota paskutinė mieste viešoji pirtis.

Žmonės miesto tarybai kartu su 300 parašų įteikė kreipimąsi, kuriame buvo išdėstyti reikalavimai nebekelti pirties privatizavimo klausimo, skirti lėšų pirčiai modernizuoti, o pirtį valdančią bendrovę "Vildmina" paversti viešąja įstaiga.

Privatizavimo komisijos narys Rolandas Bražinskas piketo dalyviams aiškino, jog gyventojų pamėgta viešoji pirtis nėra įtraukta į privatizavimo sąrašą. Anot politiko, pirtį valdanti bendrovė tik kaltinama neūkiškumu ir ieškoma sprendimų, kaip išgelbėti įstaigą nuo gresiančio bankroto.

Jau anksčiau R.Bražinskas teigė, jog pirtyje nėra klientų ir kasos kontrolės, neinvestuojama į naujas, energiją taupančias technologijas. Visa tai, anot komisijos nario, veda pirtį į lėtą bankrotą.

Piketo metu susitarta pakabinti raštu parašytus R.Bražinsko pasiūlymus, kaip pagerinti pirties darbą. Tikimasi, jog tai leis prieiti visiems naudingą sprendimo.

Į mūšį kyla ir šauliai

Prie savivaldybės vakar piketavo ir šauliai – tarybos posėdžio metu buvo svarstoma galimybė į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti Danės g. 41 pastatą, šiuo metu priklausantį Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities Jūros šaulių trečiajai rinktinei.

Nors pastatu miesto centre šauliai gali naudotis iki 2011 m. pabaigos, buvo teikiamas siūlymas jį į privatizavimo sąrašą įtraukti jau dabar.

Buvęs Jūros šaulių trečiosios rinktinės vadas Juozas Algimantas Liesis teigė, jog šio pastato privatizavimas būtų visos veiklos griovimas.

"Tai būtų šaulių veiklos griovimas. Man šiurpu išgirsti, kai norima įteigti, jog vežimas priekyje arklio yra normalu. Nesiūloma naujų patalpų, tik siūloma įtraukti į privatizavimo sąrašą", – piktinosi J.Liesis.

Tarpuvaldis dėl vado ligos

Savivaldybės tarybos posėdžio metu R.Bražinskas aiškino, jog įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą nereiškia privatizavimo – dar keletą metų truktų biurokratinės procedūros. Yra nustatyta, jog iki kol pastatas būtų privatizuotas, šauliai galėtų jį naudoti savo reikmėms.

Šiuo metu, anot R.Bražinsko, 276 kv. m patalpos nenaudojamos pagal paskirtį, veikla čia yra labiau simbolinė, o pastatas labiau tarnauja kaip sandėlis.

J.Liesis teigė, jog dabar pačioje Šaulių sąjungoje ir rinktinėje vyksta permainos.
"Dabartinis šaulių vadas serga jau pusę metų, vyksta reforma pačioje sąjungoje ir rinktinėje, bet nuo to žmonių energija neprapuola. Čia yra tik tarpuvaldis. Po kurio laiko veikla bus atkurta", – laikiną šaulių veiklos stagnaciją paaiškino buvęs vadas.

Taryboje pastebėta, jog Šaulių sąjunga nepriklauso savivaldybei ir ne savivaldybės problema yra suteikti šiai nevyriausybinei organizacijai patalpas.

Tačiau buvęs vadas atsikirto, jog pastate yra mokomi keli šimtai jaunųjų šaulių iš Klaipėdos, be to, organizacija remia įvairius miesto renginius, dalyvauja valstybinių švenčių paraduose, remia policiją.

Taryboje atkreiptas dėmesys į tai, jog dabar apskritai netinkamas laikas privatizuoti: nekilnojamojo turto rinka labai nestabili, kainos mažos, tad savivaldybė tik patirtų nuostolių nusprendusi įtraukti į privatizavimo sąrašą ne tik Danės g. esantį pastatą, bet ir kitus siūlytus: advokatų kontoros pastatą J.Janonio g. 17 ir Laukų g. 16–10.
Taryba apsisprendė klausimą dėl privatizuojamų objektų sąrašo papildymo atidėti.