Miesto gatvės, virtusios upėmis, o žemesnės vietos – ir ežerais, vandens pertekliaus nukelti nuotekų šulinių dangčiai, užlieti rūsiai, neišbrendami kiemai – toks vaizdas klaipėdiečiams pastaruoju metu tapo kone kasdienybe.

Pabėgo nuo potvynio

Daugiau nei prieš dešimtmetį jauna klaipėdiečių šeima pardavė trijų kambarių butą uostamiesčio Miško kvartale ir už gautus pinigus nusipirko seną sodybą ant aukšto kalno prie Platelių ežero. Abu sutuoktiniai – miesto vaikai – pradžioje visiškai nemokėjo gyventi vienkiemyje: jiems gaišo gyvuliai, nederėjo daržai. Vis dėlto pora turėjo vilčių, kad išmoks ūkininkauti ir netrukus puikiai tvarkytis.

Tada klausinėjami vyras ir moteris visiškai rimtai tikino taip staiga pakeitę gyvenimo vietą bėgdami nuo potvynio. Sutuoktiniai buvo tikri, jog visai netrukus Klaipėdą ir didžiulį plotą apie uostamiestį užlies vanduo, o žmonės neturėsią kur gyventi.

Šią vasarą keliskart mus užklupusios liūtys parodė, kad iki tokios buvusių klaipėdiečių prognozės – ne taip ir toli.

Panašaus stiprumo liūtys, kokias išgyvenome rugpjūčio 3 ir 7 dienomis, šiemet  dar gali pasikartoti. Ar neištiks Klaipėdos kai kurių Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos gyvenviečių likimas?

Tvano Klaipėdoje neprognozuoja

Sinoptikai kol kas nesuteikia vilčių, kad smarkūs lietūs mūsų nebeaplankys.

„Smarkios liūtys yra dažniausiai pasitaikantys stichiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje. Šiais metais jos dažnesnės todėl, kad yra labai karšta, o tą karštį vis papildo drėgnesnis oras. Todėl susidaro palankios sąlygos formuotis galingiems kamuoliniams lietaus debesims. Jų viršūnės siekia 12 ir daugiau kilometrų. Iš tokių debesų labai daug prilyja. Tikėtis, kad tokių liūčių nebebus, negalime. Artimiausios liūtys gali mus užklupti savaitgalį, – dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Šios tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Lionginas Pakštys tikino, kad vien liūtys Klaipėdoje nepajėgios sukelti potvynį. Juo labiau kad šiemetiniai smarkūs lietūs nepasiekė 1988 metų rekordo, kai per parą iškrito 73,9 milimetro kritulių.

„Danė gali ištvinti tik tada, kai pakyla vandens lygis mariose, o vėjas pasisuka iš šiaurės vakarų. Tada Danės vanduo nebeišteka ir pakyla iki kritinės ribos. Tačiau šią vasarą panašios situacijos nebuvo. O šiaip, manau, kad mūsų kartai neteks patirti tokio potvynio, kad Klaipėdoje nebeturėtume vietos“, – tikino L.Pakštys.

Laukia pinigų iš Europos

Artimiausių orų prognozės uostamiesčio vairuotojams byloja apie tai, kad prapliupus liūčiai reikėtų aplenkti Žvejų, Mokyklos, Joniškės, Jūros, Danės, Sulupės, Naikupės gatves, Vilniaus plentą, Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinę sankryžą.

Čia daugiausia problemų su lietaus nuotekų kanalizacija, kuri šias gatves paverčia sunkiai išvažiuojamomis balomis.

Savivaldybės valdininkai jau yra parengę planus šioms problemoms spręsti. Tikimasi, kad 28 milijonai litų, kurių reikia 12-os techninių projektų įgyvendinimui, bus gauti iš ES fondų.

Šiemet pirmasis jų jau vykdomas. Smiltelės gatvėje ties 22 namu renovuojama lietaus nuotekų kanalizacija.

Vanduo pakėlė šulinių dangčius

Kol kas labiausiai matoma ir daugiausia problemų kelianti liūties atveju vieta Klaipėdoje yra dauba po viaduku Herkaus Manto gatvėje. Nors prieš porą metų čia sumontuoti automatiškai įsijungiantys siurbliai, pastarųjų liūčių neatlaikė ir jie.

Iš dangaus pasipylė toks gausus lietus, kad Danės ir Herkaus Manto gatvėse keliose vietose nespėjęs nutekėti vanduo pakėlė ir nuplovė sunkius kanalizacijos dangčius.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Irena Šakalienė tikino, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbininkai nuolat valo nutekėjimo groteles, bet smarkus lietus neša į jas ne tik vandenį, bet ir žemes, šakas, lapus.

Lietaus nuotekų sistema anksčiau priklausė kelius tiesiančiai organizacijai.

„Ši sistema suprojektuota pagal standartinių Lietuvai lietų statistiką. Kadangi anksčiau tokių liūčių nebūdavo, tai ir problemų nebūdavo. Dabar liūtys parodė, kad sistema nepajėgi priimti tiek vandens, kiek jo iškrenta lietaus pavidalu. Juk po valandos ar dviejų balų nelieka. Pagal sutartį su savivaldybe bendrovė „Klaipėdos vanduo“ prižiūri lietaus nuotekų sistemas bene dvejus ar trejus metus. Baisiausios vietos, kur labiausiai užsikemša, atrodo, buvo sutvarkytos. Bet pati sistema yra netobula, pernelyg mažo diametro vamzdžiai. O keisti juos į didelio diametro vamzdžius yra beprotiškai brangu“, – aiškino atostogaujantį bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinį direktorių pavaduojantis Dangeras Aleksandrovas.

Pigiau pakentėti nepatogumus

Specialistai tikina, kad didžioji dalis lietaus nuotekų baseinuose įrengtų tinklų yra seni, nepakankamo pralaidumo, avaringi. Praktiškai neinvestuojama į svarbiausius magistralinius tinklus, tik remontuojamos tos vietos, kur įvyksta avarijos.

„Yra nerealu tikėtis, kad finansiškai būtų naudinga įrengti Klaipėdos mieste tokius paviršinių nuotekų tinklus, kurie būtų pajėgūs priimti ir išleisti liūčių metu susidariusius vandens kiekius, – kalbėjo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų tinklų tarnybos vadovas Vytautas Valantinas. – Visada finansiškai labiau apsimokės pakentėti nepatogumus keletą valandų, nei investuoti visą keliolikos metų miesto biudžetą į lietaus tinklus, o kur dar eksploatacinės išlaidos.“

Įstaigos semia vandenį

Kol miestas laukia Europos pinigų, labiausiai kenčiančių nuo liūčių įstaigų vadovai jau pasirūpino siurbliais.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius pasakojo, kad rugpjūčio 3-iąją pirmajai liūčiai užpylus šiluminį centrą siurblys sugedo.

„Įsigijome naują siurblį, bet šeštadienį vanduo apliejo ir jį. Tame pusrūsyje ketinome įrengti archyvą, bet dabar aišku, kad ši vieta visiškai netinkama dokumentams laikyti. Užpiltos mūsų pastato šone anksčiau buvusios kavinės „Trio“ patalpos. Pirmadienį teko plėšti kiliminę dangą, vėdinti patalpas. Bet tai nereiškia, kad stichija stipresnė už prokuratūrą, įstatymas visų stipriausias“, – juokavo G.Danėlius.

Nuostoliai: liūties vanduo plūstelėjo į prokuratūros pastato pusrūsį ir užliejo buvusios kavinės patalpas.

Panašūs išbandymai užklupo ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausančią ekspoziciją piliavietėje. Čia siurbliai nespėjo pumpuoti ne tik per vamzdynus plūstelėjusio, bet ir per gruntą vidun besisunkiančio vandens.

I.Simonaitytės bibliotekoje vanduo pasirodė techninėse patalpose. Pirmadienį darbininkai ieškojo, per kur sunkiasi vanduo. Drėgmė čia iškilnojo grindų dangą.