Kas mokėtų pinigus?

Tačiau paduoti pareiškimą jai nepavyksta, nes teismui neaišku, kas turėtų būti atsakovas, kuris sumokėtų tuos prašomus pinigus. Namas su kuriuo susijusi klaipėdietė yra uosto rezervinėje zonoje. Klaipėdos miesto savivaldybė tą teritoriją su namu yra perdavusi Uosto direkcijai.

Teismas pasiūlė jai įvertinti teisinę ir faktinę ginčo situaciją ir apsispręsti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pasiūlė įvertinti Lietuvos valstybės ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakomybės sąlygas dėl galbūt neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu padarytos žalos ir galimo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Šioje situacijoje yra ir daugiau susijusių asmenų. Tai ir „Klaipėdos Smeltė“ šalia kurios yra minėtas namas, ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurių traukinių keliamas triukšmas ir sklinda.

Uoste vykdomi krovos darbai, traukinių judėjimas nakties metu sukelia didelį triukšmą ir vibracijas, kurie viršija didžiausius leistinus ribinius dydžius, todėl jos gyvenamojoje vietoje neužtikrinta saugi aplinka.

Triukšmą kenčia dešimtmečius

Gyventoja jau ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą buvo atlikęs tyrimus.

Pareiškėja nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Teigiama, kad ši, žinodama apie šią problemą nuo 1999 m., nesiėmė jokių veiksmų ir nepriėmė realių sprendimų, kurie užtikrintų teisę į sveiką ir švarią aplinką ir jos teisėtus lūkesčius negyventi triukšmo ir vibracijos kupinoje vietoje. 

Klaipėdietė nori ne tik gauti kompensaciją už pablogintas gyvenimo sąlygas, bet paprašė teismo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per protingą terminą, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. iškeldinti ją iš gyvenamojo namo.

Atsakovas - Lietuvos valstybė

Dėl triukšmo, kaip rodo šis pavyzdys, ne taip lengva paduoti netgi pareiškimą teismams. Patys teismai negali aiškiai pasakyti, kokios rūšies tai yra pareiškimas ir kas jį turi nagrinėti. Vienu atveju manoma, kad pareiškimą turėtų nagrinėti administracinių teisių teismai, kitu atveju tai neva esanti Klaipėdos miesto apylinkės teismų kompetencija.

Nėra jokios teisinės patirties, kaip nagrinėti tokias bylas. Ir precedentas gali būti pavojingas. Priėmus teigiamą sprendimą vienu atveju, teismuose gali atsirasti šimtai bylų iš gyventojų, kurie gyvena ne tik uosto kaimynystėje, bet ir prie geležinkelių magistralinių linijų.

Neretai traukiniai nepaisydami paros laiko ir važiuodami per gyvenvietes ir naktimis įjungia ilgus garsinius signalus taip žadindami žmones. Kita vertus, jei būtų paisomas kiekvienas toks atvejis, turėtume uždaryti ne tik geležinkelius, bet ir uostus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Kita vertus tai turi būti daroma pagal nustatytą tvarką.

Teismui netinkamu pasirodė ir toks atsakovas, kaip (citata) „Lietuvos valstybė, atstovaujama  Klaipėdos valstybinio uostos direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybė“. Tokio juridinio termino kaip Lietuvos valstybė nėra, yra Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos.

Nenuostabu, kad dėl tokio, galbūt kiek ir politizuoto skundo dėl triukšmo žalos, susiduriame su teismų nenoru priimti pareiškimą.