Tylėjo visą savaitę

Vandens tyrimai buvo atlikti birželio 19-ąją, tačiau visuomenė apie gresiančius pavojus buvo informuota birželio 26 d.

Savaitę nieko neįtariantys poilsiautojai pliuškenosi pliažuose, net nežinodami, kas jų tyko vandenyje.

Teigiama, kad pavojingiausia tokio vandens gurkštelėti, tačiau nepatartina ir braidyti – gali dirginti odą.

Pirmieji simptomai pasireiškia greičiau nei per savaitę. Įspėjama, jog nederėtų maudytis silpnesnio imuniteto žmonėms – vaikams, senoliams, nėščiosioms.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras birželio 26 d. pranešime visuomenei kėlė versiją, jog didelį žarninių lazdelių vandenyje kiekį gali lemti karšti orai arba mėginių ėmimo vietoje srovės atneštas iš laivų išleistas balastinis vanduo.

Panašu, jog tikrųjų priežasčių tarnybos nelabai ir ieškojo.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė įtikinėjo, jog pavedimo tirti ir aiškintis taršos priežastis nebuvo gavusi.

Pasak vedėjos, tyrimams nebuvo siųstas ir agentūros laivas.

Šios agentūros Aplinkos tyrimų departamento vadovė Galina Garnaga-Budrė taip pat tikino, jog nurodymo ieškoti taršos šaltinių negavo.

Gyventojai vandens neteršė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vyresnioji patarėja Dalija Stasiuvienė spėjo, jog pajūrio vandenų patys poilsiautojai nebuvo spėję priteršti.

"Šio klausimo mes nenagrinėjome. Iš bendro supratimo spėju, jog vis dėlto vandenį galėjo užteršti praplaukiantis laivas, kuris išleido balastinius vandenis. Noriu tikėti, jog patys poilsiautojai nesielgia neatsakingai, o ir tuo metu jų nebuvo tokia didelė koncentracija. Esame turėję ir aukštesnių temperatūrų, ir didesnę žmonių koncentraciją, tačiau tokios taršos nefiksuodavome", – savo versiją kėlė D.Stasiuvienė.

Kas pridergė?

O štai Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininko Alfredo Šepšto samprotavimai jūros vandens taršos tema – šokiruoja.

Alfredas Šepštas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Iš kur ta tarša Smiltynėje? Srovė buvo iš Kuršių marių ir viskas. Ot, problema. Tyrimus ima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ne mes. Ilgą laiką buvo šiaurės rytų vėjai, todėl ir judėjo srovės ne į Melnragės, o į Smiltynės pusę", – klausinėjamas niršo A.Šepštas.

Paklaustas, iš kur toks vanduo atiteka Kuršių mariomis, jei Smiltynėje net tenka drausti maudynes, A.Šepštas rėžė iš peties.

"Nėra ten šūdo. Bakterijų pilna žarnyne. Juk Kuršių mariose pilna organikos. Iš kur visa tai ateina? Nemunu iš visos Lietuvos. Dar ir Baltarusija kai ką mums dalija. Atsimenate, gaudė, bet nepagavo, taip ir liko neaišku", – kalbėjo A.Šepštas.

Aplinkosaugininkų vadas galvoje turėjo neseniai įvykusį incidentą, kai Nemune ties Gardinu buvo fiksuoti masiniai žuvų kritimai.

"Smiltynėje nuotekų išleistuvų nėra. Vienintelis išleistuvas yra Kuršių marių žiotys. Viskas. Anksčiau buvo problemų dėl Melnragės pliažų. O dabar yra priešingai, pasisuks vėjas, problemų  bus ir ten", – kalbėjo A.Šepštas.

Bakterijų netiria?

Paklausas, kodėl nė viena tarnyba nesiima nuodugniai aiškintis taršos šaltinių, A.Šepštas pareiškė, žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos ne jo galvos skausmas.

"Šios bakterijos ne mūsų. Kuo čia mes dėti? Čia ne mūsų kompetencijos klausimas. Kiek čia yra realus pavojus žarnyno ligų kažkokių pasigauti, dar klausimas. Neaišku, viduriuos ar neviduriuos kas. Europietis, įlipęs į Gangos upę, garantuotai suviduriuos, o vietiniams nieko nebus", – nuostabą keliantį požiūrį į visuomenės gerovę demonstravo A.Šepštas.

Pasak uostamiesčio aplinkosaugininkų vadovo, Kuršių mariose yra imami mėginiai vandens užterštumui nustatyti.

"Tačiau šios bakterijos netiriamos, tiriamas cheminis užterštumas. O bakterijų ieškoma tik maudyklose. O maudyklos yra tik pajūryje. Jei kas tirtų marių vandenį, gal ir bakterijų atrastų", – garsiai svarstė A.Šepštas.