Atlyginimų didinimas – neišvengiamas, nes tai vienintelė galimybė sulaikyti iš Lietuvos dar nepabėgusius darbingo amžiaus žmones. Taip konstatavo ekspertai, kurie tvirtino, jog artimiausiu metu daugelyje įmonių darbo užmokestis turėtų padidėti bent keliais procentais. Ar didesniu uždarbiu galės džiaugtis ir klaipėdiečiai?

Nusileidžia tik Vilniui

Nuo pernai balandžio iki šiųmečio pavasario 68 proc. šalies įmonių atlyginimus darbuotojams kėlė vidutiniškai 2,8 proc. Tai parodė tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, darbdaviai ir ateityje žada išlaikyti esamas tendencijas – įmonės atlyginimų biudžetą planuoja didinti iki 2,5 proc., o algas kelti daugiausia vidurinės grandies darbuotojams ir specialistams.

Ir darbuotojams, ir darbdaviams atstovaujančių organizacijų atstovai taip pat tvirtino, kad įmonių vadovai nebegali dangstytis krize – atlyginimai turi būti didinami bent minimaliai, kad žmonės neemigruotų ir Lietuvoje liktų darbo jėgos.

Tačiau klaipėdiečių verslininkų nuotaikos kiek kitokios.

„Paskutiniais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje savo dydžiu yra antras po Vilniaus, o tai rodo, kad jis nėra labai žemas. Mažiausiai žmonės uždirba prekyboje, kur rodomas tik minimalus atlyginimas, o gamybos sektoriuje ar biuro darbuotojų algos tikrai neblogos“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Eismas – ne vienpusis

Jos nuomone, masinio atlyginimų kėlimo tikėtis tikrai neverta, juo labiau kad per rugsėjį ir spalį paaiškės tikroji šalies ekonominė situacija.

V.Kažuro tvirtino, kad nepagrįstas ir argumentas, jog atlyginimus reikia kelti, nes kitaip emigracija tik didės. „Eismas nėra vienpusis. Žmonės grįžta ir iš Anglijos, ir iš Airijos, kuri pati jau prašo finansinės pagalbos. Nereikia įsivaizduoti, kad tas, kuris išvažiuoja į užsienį, ten randa pinigų medį ir nuo jo skina banknotus“, – vaizdžiai kalbėjo V.Kažuro.

Ji pabrėžė, jog Klaipėdos įmonėse, kaip ir visoje Lietuvoje, darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir noro dirbti. „Klaipėdoje situacija dėl atlyginimų tikrai yra gera. Aišku, prekybos tinkluose taupoma, nes, matyt, vis dar randama darbuotojų, kurie sutinka dirbti už minimalų atlyginimą. Tačiau uosto kompanijose, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovėse algos tikrai nėra mažos“, – reziumavo V.Kažuro.

Emigruoja ir verslas

Jai antrino ir Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška. Jo nuomone, didžioji dalis verslininkų šiuo metu yra tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvo ir prasidėjus krizei. „Vieniems pavyko susitvarkyti ir persiorientuoti, kitiems – ne. Pastarųjų yra daugiau, bent tokius atsiliepimus girdžiu. Todėl ir nėra priežasčių prognozuoti, kad atlyginimai masiškai bus didinami“, – teigė pašnekovas.

Jis taip pat atrėmė argumentą, jog darbdaviai yra priversti kelti algas, nes dėl emigracijos pristigs darbuotojų. „Tokia tendencija nepasitvirtino, nes emigruoja ne tik darbuotojai, bet ir verslas“, – tvirtino A.Mileška.

Mato prošvaisčių

Šiek tiek optimistiškiau darbuotojus siekė nuteikti Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius. „Šviesa tunelio gale jau matosi. Vienareikšmiškai negaliu atsakyti į klausimą, ar atlyginimai darbuotojams bus didinami, tačiau prošvaisčių yra. Tose įmonėse, kurios stipriai išgyveno krizę, jau didėja darbų apimtys, tad galima numanyti, jog bus keliamos ir algos“, – tikino R.Taraškevičius.

Jo teigimu, pamažu atsigauna statybų sektorius, neblogos perspektyvos laukia medienos pramonės, krovos kompanijų.

„Kiekvieno darbdavio tikslas yra motyvuoti darbuotojus, kad jie nepabėgtų, o pati geriausia motyvacija yra darbo užmokestis, tad jis atitinkami turi kisti“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Dirba kelis darbus

Tačiau patys darbuotojai, net tų įmonių, kuriose statistiškai darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis, vis dar gyvena pesimistinėmis nuotaikomis. „Kaip galima tikėtis didesnių algų, jei administracija aiškiai pasakė, kad atlyginimų nekels“, – liūdnai konstatavo profesinės sąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Borusevičius.

Jo teigimu, atlyginimus kelti yra gyvybiškai svarbu, nes brangsta maisto produktai, degalai, artėja šildymo sezonas. „Dabar uosto darbininkų atlyginimų vidurkis yra apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau tam, kad uždirbtų tokius pinigus, žmonės dirba ir antraeilėse, ir trečiaeilėse pareigose. Negalioja principas, jog žmogus turi dirbti vieną darbą ir uždirbti tiek, kad išlaikytų šeimą“, – teigė A.Borusevičius.

Jis piktinosi, kad darbdaviai vis dar dangstosi krize. „Aš krizę matau tik valdžios ir darbdavių smegenyse. Gaila, kad jie nesupranta, jog rinkoje reikia judėti, stengtis, kažką daryti, kad būtų geriau, o ne sakyti, jog dabar krizė ir nieko negalima pakeisti“, – piktinosi profsąjungos vadovas.

Valdininkai – be pažadų

Karčių žodžių valdžiai negailėjo ir Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė. Visiems valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams 2009 metais dėl krizės atlyginimai buvo sumažinti apie 10 proc. Kasmet vis kalbama, kad jie bus grąžinti į prieškrizinį lygį, tačiau pažadai lieka neįgyvendinti.

„Dabar net pažadų, kad nuo kitų metų bent iš dalies atlyginimai bus grąžinti į prieškrizinį lygį, nebegirdime. Esą dar neaiškus kitų metų valstybės biudžetas, todėl nežinia, ar bus pinigų. Nebesuprantu, kas pas mus valstybėje darosi. Pinigų atkurti pensininkams sumažintas pensijas randama, o darbuotojams, kurie ir pildo „Sodros“ biudžetą, – ne. Dirbančiųjų gerovė mūsų valdžiai tikrai nerūpi“, – konstatavo I.Petraitienė.