Pernelyg išpūstas įvaizdis

Klaipėdos regionas – išskirtinis, nes yra prie jūros. Jo teritorijoje yra didžiausias ir kol kas vieninteliu laikomas Lietuvos jūrų prekybos uostas. Nors teoriškai kaip atskiri dariniai yra ir Šventosios jūrų uostas, ir Būtingės naftos terminalas su plūduru jūroje.

Bet kuriuo atveju, visi trys uostai yra Klaipėdos regione, bet regionas didesnės jų įtakos lyg ir nejaučia.

Uosto verslas lyg ir niekuo neišsiskiria. Gal atskiri asmenys uosto veikloje ir gauna dešimt tūkstančių ir didesnius atlyginimus, bet daugumai darbininkų uoste siūlomos menkos sumos – iki 1,3 tūkst., kartais iki 1,5 tūkst. eurų į rankas.

Formaliai akcentuojama, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra regiono ekonominis variklis, taip pat svarbus strateginių objektų vystymui, investicijų pritraukimui, verslo plėtrai.

Čia yra tiesos, bet yra ir pernelyg išpūsto įvaizdžio apie Klaipėdos uosto ekonominę naudą.

Regionas iš uosto tiesioginės naudos gauna tik tiek, kiek uosto darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčių.

Klaipėdos regiono plėtros plane svarbesniu objektu lyg ir pristatoma Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. Joje 43 investuotojai iš 18 pasaulio šalių sukūrė beveik 6 tūkst. darbo vietų. O Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pagrindinėse krovos bendrovėse dirba mažiau nei du tūkstančiai žmonių. Gal dar maždaug tiek jų yra ir laivų statybos bei remonto bendrovėse.

Neigiama uosto įtaka

Klaipėdos regiono plėtros plane jūrų uostas netiesiogiai minimas kaip vienas didžiausių teršėjų.

Nurodyta, kad regione net 60 proc. teršalų iš stacionarių šaltinių išmesta Klaipėdos mieste, 19 proc. – Klaipėdos rajone. Didžiausiais teršėjais įvardijami trys objektai: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona bei transporto magistralė A1 ir kiti privažiavimo keliai. Aišku, kad teršia ne patys keliai, o jais judantis transportas.

Klaipėdos regiono plėtros plane svarbesniu objektu lyg ir pristatoma Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, bet ne jūrų uostas.

Neigiamai Klaipėdos uostas minimas ir kaip ta vieta, kur yra mažiausiai žaliųjų zonų, koridorių ir jungčių. Uostą beveik ištisai sudaro betonas, trinkelės, kitokios dangos. Yra nemažai apleistų plotų, kurie nenaudojami, pilni įvairiausių mechanizmų ir pan.

Klaipėdos uostas, tiksliau, suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalas, kartu su Klaipėdos elektrine minimi kaip didžiausi Klaipėdos regiono šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo objektai.

Transportas su daugybe problemų

Didele vertybe yra laikoma tai, kad Klaipėdos regione yra visų keturių rūšių transportas: automobilių, geležinkelių, vandens ir oro.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Klaipėdos regione kiekviena transporto šaka turi savų problemų. Galbūt mažiau jų oro transporte ir geležinkeliuose, nes tiek į Palangos oro uostą, tiek į uosto prieigų geležinkelius per pastaruosius dešimtmečius buvo nemažai investuota, taip pat ir ES lėšų.

Blogiausia situacija yra su automobilių keliais. Jie itin sparčiai blogėja, nes per pastaruosius 4 metus iš esmės pasikeitė krovinių pristatymo ir išvežimo iš uosto sistema. Dar 2020 m. apie 80 proc. krovinių į uostą būdavo pristatoma geležinkeliais, o dabar apie 60 proc. atvežama automobiliais. Klaipėdos regiono keliai, ne tik autostrada A1, tai greitai pajuto.

Klaipėdos regiono plėtros plano kūrėjai laikosi nuostatos, kad tiek vidaus kelių, tiek vidaus vandenų transporto infrastruktūra yra nekokybiška, palyginti menkai išvystyta tarp atskirų regiono rajonų.

Manoma, kad Klaipėdos regionas, kaip joks kitas Lietuvoje, turėtų pasinaudoti gamtos suteikta galimybe regione labiau išplėtoti susisiekimą, vandens turizmą vidaus vandenų keliais.

Susisiekimas vandens keliais yra palyginti intensyvus tarp Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių per „Smiltynės perkėlos“ prieplaukas. Intensyvėja jis tarp Klaipėdos rajono Drevernos ir Svencelės kaimų į Kuršių neriją. Panašiai yra ir tarp atskirų Šilutės rajono vietovių kaip Rusnė, Uostadvaris, Minijos (Mingės), Ventės, Kintų kaimų ir Kuršių nerijos.

Nepakankamu laikomas vandens susisiekimas tarp Šilutės ir Klaipėdos rajonų. Galima teigti, kad vandens susisiekimo nėra tarp Klaipėdos ir Palangos, nors Baltijos jūros pakrantės būtų tinkamos plaukioti nedideliems keltams.