Kriminalistai kol kas apklausė tik vieną su Drąsiumi Kedžiu susijusį asmenį, įtartą prisidėjus prie žmogžudysčių. Tačiau pajūryje gyvenantis vyras turi tvirtą alibi.

"Manęs ten nebuvo"

D.Kedys galėjo turėti bendrininką. Tokios versijos laikosi kriminalistai. Trumpai kirptų plaukų vyro veidas šmėkšteli ir D.Kedžio filmuotoje vaizdo medžiagoje netoli Kauno esančio viešbučio "Baltosios burės". Šio vyro pasirodymas neatrodo atsitiktinis – jis žiūri į kamerą ir, lyg supratęs, jog netyčia pateko į kadrą, pasitraukia.

"Klaipėdai" pavyko pasikalbėti su D.Kedžio bičiuliu anksčiau nei jis vakar buvo apklaustas policijos pareigūnų.

Juodkrantės gyventojas 48-erių Albertas Žilius šiuo metu niekur nedirba. Vyras teistas už apysunkius nusikaltimus. Spalvinga praeitimi galintis pasigirti juodkrantiškis kalėjo už chuliganizmą, atvirą vagystę, nusikaltimo slėpimą ir kitas veikas. Tačiau dvigubos žmogžudystės dieną tikino buvęs Juodkrantėje.

"Aš turiu alibi. Manęs ten nebuvo. Apie tai, kas nutiko, aš sužinojau, kaip ir visi – vėliau", – pabrėžė vyras.

Draugystė – po muštynių

37-erių D.Kedį ir 48-erių A.Žilių sieja itin artima draugystė. Vyrai susipažino pajūryje prieš trejus metus.

"Viskas prasidėjo nuo to, kai mes kavinėje susikibome su juo. Buvo konfliktas, pasidaužėme snukius. Tačiau kažkuo, matyt, vienas kitam patikome. Nuo tada ir tapome draugais", – apie draugystę su labiausiai šiuo metu ieškomu asmeniu pradėjo pasakoti A.Žilius.

Aukštas, išvaizdus, savo išore itin besirūpinantis bei pinigų nestokojęs D.Kedys ir niekur nedirbantis, pas motiną gyvenantis A.Žilius juodkrantiškių buvo vadinami keistais draugais. Vietos gyventojai stebėjosi, kas juodu galėjo sieti.

"Albertas nėra blogas, gal tik keistų manierų. Net smulkiausioms išlaidoms lėšų duodavo motina. Grįžęs iš įkalinimo vietos nedirbo, tik pajūryje vasarą gelbėtoju buvo įsidarbinęs. O Drąsius atrodė išvaizdus, savimi pasitikintis vyras. Pats turi butą Juodkrantėje, čia apartamentus įsigiję ir jo tėvai. Drąsius net buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Juodkrantėje. Su žmonėmis jis mokėjo sutarti, su jaunimu rasdavo bendrą kalbą. Vietos gyventojai tik pasiskųsdavo dėl triukšmo po Drąsiaus bute vykusių vakarėlių", – apie šiuos du vyrus kalbėjo Juodkrantės seniūnė Angelina Stakauskienė.

Akį patraukė piniginė

Vyrai susipažino, kai A.Žilius dirbo Juodkrantės pajūryje gelbėtoju. Abu mėgo linksmybes, abiem rūpėjo išvaizdžios dailiosios lyties atstovės.

"Mes susipažinome su juo ir jo draugu pačiame pajūryje bare. Jųdviejų sunku buvo nepastebėti – gražiai įdegę raumeningi kūnai, rankose tik raktai nuo automobilių ir storos piniginės. Manau, aš irgi išsiskyriau, nes jis su draugu prie mūsų priėjo, prisėdo prie staliuko, siūlė visokių gėrimų, pasiplaukioti kažkokiu laiveliu. Bet mes su drauge atsisakėme, jis tik pasiėmė mano telefono numerį", – apie pažintį su D.Kedžiu pasakojo šiuo metu užsienyje gyvenanti Kristina.

Mergina prisiminusi romantišką pažintį su kauniečiu tikino, kad ji taip ir neišaugo į artimesnę draugystę.

"Jis prisistatė man Artūru, jei neklystu, o ne savo vardu. Dažnai paskambindavo, tačiau susitikome tik vasaros gale, nes aš dar mėnesį buvau pajūryje. Susitikome Kaune, jis atvažiavo manęs pasiimti prie mano namų. Tada, pamenu, nuvažiavome į vieną Kauno senamiestyje esantį restoraną. Daug kalbėjomės. Jis teigė, jog turi ne vieną butą Juodkrantėje. Kuo verčiasi – nepasakė, pasakojo apie savo dukrytę, rodė nuotraukas, tikrai, manau, mylėjo ją", – tvirtino Kristina.

A.Žilius gelbėtoju teišdirbo pusantro mėnesio. Pasak Neringos gelbėjimo stočių viršininko Gintaro Kuprio, vyras paliko tarnybą, nes pasirodė darbe neblaivus.

"Užsidirbdavome iš pramogų. Drąsius nuomojo laivą, katerį, vandens motociklą, dviračius, poilsiautojus plukdė po jūrą ant cigaro formos plausto. Gerai sugyvenome, jis buvo geras draugas. Kartu sportuodavome ir dirbome kartu", – pasakojo D.Kedžio bičiulis A.Žilius.

Pasak A.Žiliaus, šią vasarą dalį uždirbto pelno D.Kedys paaukojo. "Apie septynis tūkstančius pervedė sergančio vaikelio mamos įkurtam fondui", – tikino A.Žilius.

Užpuolimas po tiltu

D.Kedžiui pradėjus minti valstybės įstaigų ir redakcijų slenksčius, A.Žilius bičiulį lydėjo kiekviename žingsnyje.

"Jam buvo drąsiau su manimi. Jis pasitikėjo, matyt, paramos reikėjo žmogui. Kartu važiuodavome į visus susitikimus", – prisiminė A.Žilius.

Jo teigimu, D.Kedys prieš pusantros savaitės iki tragedijos buvo užpultas.

"Nepamenu tikslios datos, bet tai nutiko rugpjūčio 24–26 dienomis. Bevažiuojant į laidos filmavimą televizijoje, mes buvome užpulti. Tik įvažiavus į Vilnių po vienu tiltu kelią užblokavo septintos klasės BMW ir visureigis. Šio numeriai buvo tranzitiniai. Iš visureigio iššoko keturi vyrai. Pagriebęs Drąsių už krūtinės vienas sušuko: "Kedy, tu ką, su pedofilais kariauji?" Aš vienam smogiau į veidą, prasidėjo muštynės. Drąsius išsitraukė ginklą ir šovė į orą. Užpuolikai sėdo į mašinas ir nuvažiavo", – pasakojo A.Žilius.

Vyras tikino, kad tai nebuvęs atsitiktinis užpuolimas. Juodkrantiškio manymu, kauniečio automobilio buvo lūkuriuojama sostinės prieigose.

"Aš visiškai įsitikinęs, kad tai ne banditų darbas. Nors vyrai buvo civiliai apsirengę, bet juos išdavė kiti dalykai. Tai galėjo būti kariškiai ar pareigūnai. Jie žinojo, ką sustabdė ir už ką", – neabejojo D.Kedžio bičiulis.

A.Žilius tvirtino, kad per grumtynes su kelią blokavusiais vyrais jis suprato, jog užpuolikai ginkluoti.

"Kai stumdėmės, sugriebiau vieną už džinsinio švarko. Pajutau, kad po pažastimi ginklas dėtuvėje. Nežinau, kuo tai galėjo baigtis", – tikino vyras.

Draugai sutarė apie incidentą nepasakoti net artimiesiems.

"Juk pas Drąsių namie – vien ašaros. Nebenorėjo mamos skaudinti. O ką policijoje peši pasiskundęs?" – įrodinėjo vyras.

Esą prie namų D.Kedys taip pat buvo pastebėjęs jį stebinčių vyrų automobilį. Apie tai yra užsiminusi ir D.Kedžio motina Laima Kedienė.

"Prie namų stoviniavo šviesus BMW. Tuomet taip pat iššoko vyrai. Tačiau tą kartą privažiavo Drąsiaus pusbrolis, mašina pasitraukė", – pasakojo A.Žilius.

Išsiuntė daryti remonto

Dienas ir naktis pajūryje su D.Kedžiu leidęs A.Žilius tikino, kad tik sužinojęs apie tragediją Kaune jis susimąstė, jog bičiulis juo atsikratė lyg ruošdamasis būsimiems įvykiams.

"Prieš tris savaites jis išsiuntė mane namo į Juodkrantę. Iki tol buvau šalia jo Kaune. Mėnesį gyvenau pas jį. Tačiau jis pasakė: "Važiuok namo, padarysi remontą mamos bute". Net pagalvojau, kad užpyko ant manęs. Paskui pamaniau: ruošėsi iš anksto. Galvoju, kad specialiai išsiuntė, nenorėjo įvelti", – svarstė A.Žilius.

Vyras pasakojo net neįtaręs, kad Drąsius galėtų griebtis ginklo. "Jis ne toks žmogus. Aš netikiu, kad tai jo darbas", – teigė juodkrantiškis.

Savotišku D.Kedžio ginklanešiu Sanču Pansa tapęs A.Žilius negali patikėti tuo, kas įvyko.

"Jis niekada "neblefuoja". Sako taip, kaip yra. Tikrai verkia, tikrai juokiasi, tikrai pyksta, tikrai bendrauja. Tačiau tokioje situacijoje niekam nelinkėčiau atsidurti. Kaimynai užkalbina, lyg ir smerkia, kiti palaiko Drąsių", – atviravo vyras.

"Ne jo braižas"

Paskutinėmis dienomis, draugo manymu, D.Kedžiui buvo pakrikę nervai.

"Svetimas to nesupras, palaikys jį nenormaliu. Aš jo vietoje būčiau išpjovęs pusę Kauno. Esu teistas, ginklo negaliu turėti. Bet kai jam visiškai pakrikdavo nervai, aš iš jo ginklą paimdavau", – tikino bičiulis.

Kalbėdamas apie šalį sukrėtusią žmogžudystę, A.Žilius kėlė savas versijas.

"Tai ne Drąsiaus braižas. Aš iškart pastebėjau, juk žinau žmogų. Pirmi klausimai kilo, kai nugirdau apie numestą ginklą, iš kurio nebuvo šauta. Jis jo nebūtų paleidęs iš rankų. Kitas dalykas – kam šauti į sugyventinės seserį? Kam ji reikalinga? Juk ji ne dukros motina. Pykčio apimtas jis pirmiausiai turėjo eiti pas A.Ūsą", – dėstė A.Žilius.

Prabilęs apie tai, kad bičiulio jau gali nebebūti tarp gyvųjų, A.Žilius sunkiai suvaldė ašaras.

"Aš netikiu, bet visko gali būti. Nors širdyje viliuosi, kad jis vis dėlto išlįs ir pasirodys", – vos tvardydamasis prisipažino vyras.

"Jei jau jam taip reikėjo keršto, galėjo pasamdyti, kad kas atkeršytų. Jis per daug geras žmogus. Ne jam užmušti. Kai išgirdau, kad neva šaudė vienas, nepatikėjau. Devynis mėnesius bėgiojus per televizijas, vieną dieną paimti ginklą ir nušauti – nelogiška. Būtų mane paraginęs – Albertai, matai, kas dedasi, padėk. Gal dar būčiau ir padėjęs. Nors nežinau, kaip tą akimirką būčiau pasielgęs", – svarstė vyras.

Išgirdęs apie sprogimą socialdemokratų būstinėje Vilniuje, A.Žilius iškart atmetė įtarimus bičiuliui. "Aplinkiniams niekada nekeltų grėsmės. Juk jis klausydavo V.Tokarevo dainos "Neubej", – tikino vyras.

Tyrė ir ekstrasensė

D.Kedžio bičiulis tvirtino, kad žinia apie galimą mažametės tvirkinimą sukrėtė visą Kedžių šeimą.

"Kai tik sužinojo, namuose liejosi ašaros. Visi aplinkui buvo sukrėsti. Per visą tą laiką, kol buvau šalia Drąsiaus, aš pats sulysau 8 kilogramais. O ką turėjo jausti jis? Aš niekada nemačiau tokių dvasinių išgyvenimų. Aš pats geriau kraujyje maudyčiausi, nei tokie dalykai. Tokia našta užgulė žmogų – kaip kalnas", – kalbėjo vyras.

Tačiau D.Kedžio bičiulis tvirtina, kad artimieji ne iš karto patikėjo mergaitės pasakojimais.

"Žmonės tokioje situacijoje patys nežino, ką galvoti. Šeima net buvo atvedusi ekstrasensę, kad šioji pabendrautų su mergaite. Seneliai norėjo įsitikinti, ar anūkė tikrai nemeluoja. O ko paklausi? Toji žiniuonė patikino, kad 70 procentų mergaitė sako tiesą. Tai tik dar labiau užgulė jų širdis", – tvirtino juodkrantiškis.

Vakar Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate A.Žilių apklausė Kauno žmogžudystes tiriantys pareigūnai. Kriminalistai nuodugniai aiškinosi, kas sieja jį su rezonansiniu nusikaltimu įtariamu D.Kedžiu. Juodkrantiškiui nėra pateikti įtarimai, jis apklaustas kaip liudininkas.

D.Kedžio filmuotoje medžiagoje A.Žilius pasirodo 0.49 min.