Baugina karo garsai

Dragūnų kvartale būstus įsigijusieji iš dalies jaučiasi patekę į spąstus.

Susigundę būstu geroje miesto vietoje, miško pašonėje, kartu su visais privalumais "gavo" ir Dragūnų bataliono kaimynystę.

Paaiškėjo, kad kasdienybė šalia kariūnų dislokacijos vietos maloni ne kiekvieną dieną.

Žmones piktina dažnokai batalione rengiamos šaudymo pratybos.

Kai kurie įsibaiminusieji net įžvelgia pavojų civiliams, tačiau labiausiai žmones piktina dažnas šūvių pokšėjimas.

Žmonės tik atsikraustę, atsivežę baldus sužino šią problemą.

Jis kliudo ir mažus vaikus auginantiesiems – migdomi vaikai esą krūpčioja nuo šūvių, vasarą žmonės dėl triukšmo sakosi negalintys praverti langų.

"Didžiausia problema ta, kad Dragūnų kvartalas yra įkurtas šalia bataliono", – situaciją apibendrino aktyvus klaipėdietis, Šilojų  seniūnaitis Aurimas Mockus.

Nekaltina vien tik karių

Klaipėdietis pastebėjo, kad visos kaltės dėl žmonių patiriamų nepatogumų nevertėtų suversti kariams – jie šaudyti praktikuojasi ten, kur tam sudarytos sąlygos.

"Poligoną turime tik vieną, jo užimtumas šiais laikais yra gana didelis, tad normalu, kad jie turi galimybę ir šaudo. Ne jų kaltė, kad šalia atsirado kvartalas", – įžiūrėjo A. Mockus.

Pastebima, jog bent dalį atsakomybės dėl dabar susiklosčiusios situacijos galėtų prisiimti ir kvartalą vysčiusi bendrovė "Pamario troba", mat gyventojams esą nebuvo akcentuojama apie kariškių kaimynystę.

"Žmonės tik atsikraustę, atsivežę baldus sužino šią problemą", – pastebėjo klaipėdietis.

Svarstoma, kad kvartalo statytojai galėtų bendradarbiauti sprendžiant ramybę drumsčiančių garsų problemą.

Pavyzdžiui, pasiūlyti savo finansinę pagalbą diegiant garsą galinčias slopinti priemones.

Rytais klausosi himno

Bendrovė "Pamario troba" savo ruožtu šioje situacijoje problemos neįžvelgia.

"Labai retas atvejis. Naktimis to nėra, o jeigu dieną ten kažkiek pašaudo, manęs tai visai nejaudina. Aš taip pat ten gyvenu", – teigė bendrovės "Pamario troba" direktorius Erdvilis Gerazimas.

Dar daugiau – bendrovės vadovas kasdienybę kariškių pašonėje linkęs laikyti privalumu.

Vyras situaciją apibūdino kaip smagią, mat rytais girdėti Lietuvos himnas, matyti pro šalį bėgantys kareiviai.

Pašnekovas pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija – ne kvartalą greta bataliono įkūrusios įmonės reikalas. Dėl šių klausimų esą gyventojai turėtų kreiptis į kvartalą administruojančią įmonę.

Vieta: vadinamajame Dragūnų kvartale gyvena tūkstančiai čia butus įsigijusių naujakurių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Gerins infrastruktūrą?

A. Mockui jau prieš kurį laiką teko domėtis galimais šios problemos sprendimo variantais.

Žmonėms buvo aiškinama, kad šaudyklą ketinama rekonstruoti ir uždengti stogą, kuris turėtų apsaugoti nuo šūvių garso sklaidos.

Šių planų nepamiršo ir bataliono atstovai. Anot kariškių, šaudyklos rekonstrukcija numatyta infrastruktūros atnaujinimo plane.

"Infrastruktūrą gerinti numatyta, tačiau yra planai, finansavimas išdalytas "per laiko tarpus", – aiškino Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" LDK Butigeidžio dragūnų bataliono S3 skyriaus viršininkas kapitonas Nerijus Rokanskis.

N. Rokanskis taip pat pastebėjo, kad šaudykloje nėra šaudoma didelės kaunamosios galios ginklais, o šaudyklų sienos yra padengtos garsą slopinančiomis medžiagomis.

"Reikėtų pabrėžti, kad šaudymo pratybos vyksta nereguliariai, taip pat įvairiu metų laiku skiriasi jų naudojimo intensyvumas. Visas didesnį triukšmą sukeliančias šaudymo pratybas vykdome Lietuvos kariuomenės poligonuose", – dėstė kapitonas.

Pasirengę bendradarbiauti

Vis dėlto kariškiai tvirtino visuomet pasirengę kartu su gyventojais spręsti kylančias problemas ir kviečia jų atstovus dialogui.

Anot R. Rokanskio apie situaciją jau kalbėta su gyventojams atstovaujančiu A.Mockumi, yra palaikomi šilti ir draugiški santykiai, Dragūnų batalionas ne kartą prisidėjo organizuojant kvartalo bendruomenės renginius.

"Galbūt reikėtų su mumis susisiekti, ir mes susitartume. Šiuo metu nevykdome didelių pratybų. Kaip sakoma, visuomenė ir kariuomenė – vienas ir tas pats", – pastebėjo N. Rokanskis.

Pašnekovas prisiminė, kad jau kiek anksčiau iškėlus klausimą dėl gyventojus piktinančių garsų, buvo rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas – nustatytos valandos, kada kariūnai gali šaudyti.

Bataliono atstovo teigimu, Dragūnų batalionas rengdamas šaudymo ar kitas pratybas vadovaujasi Triukšmo valdymo įstatymu, Klaipėdos savivaldybės patvirtintomis Triukšmo prevencijos taisyklėmis.

Remiantis šiais teisiniais aktais numatyta, jog vakaro metu laikomas laiko tarpas nuo 19 iki 22 val., o nakties metu – nuo 22 iki 7 val. ryto.

Tai reiškia, kad ramybės laikas, kai draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto.

Dragūnų bataliono šaudykloje, esančioje Liepojos gatvėje, šaudymo pratybos įprastai vyksta nuo 9 iki 17 val.

Problema – ne nauja

Ši problema tiek gyventojams, tiek kariškiams nėra šiųmetė naujiena. Dienraštis "Klaipėda" apie tai rašė jau prieš daugiau nei dešimtmetį.

Gyventojai tuomet skundėsi juos iš lovų naktimis verčiančiomis priešgaisrinės signalizacijos aliarmo sirenomis ir kėlė klausimą dėl kaimynystėje aidinčių šūvių.

Žmonės baiminosi dar ir dėl to, kad kokia nors "paklydusi" kulka gali atskrieti iš už tvoros.

Tada Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono vadas Zigmantas Jankauskas aiškino, kad žmonėms pavojus negresia.

"Esu tikras, kad šaudykla nekelia grėsmės taikiems gyventojams. Jokia kulka negali jiems pakenkti. Mūsų šaudykla kasmet testuojama, specialistai vertina grėsmę. Čia mokomasi šaudyti lengvaisiais pėstininkų ginklais, tad šaudmenys nėra pavojingi", – tuomet dėstė vadas.

Prieš daugiau nei dešimtmetį taip pat minėti ir planai šaudyklą uždengti stogu, tačiau akcentuota, kad viską lemia finansavimas.