40 parų arešto ir pavogto pagyvenusio mersedeso vertės atlyginimas – to, teismo sprendimu, pakanka Vytauto kaltei atlyginti. Nors maksimali bausmė, numatyta už svetimo turto pagrobimą, – 6 metai laisvės atėmimo. Kas lėmė tokią Vytautui palankią teismo nutartį?

Mediacija – efektyvi alternatyva

„Šis atvejis iš dalies atspindi abolicionizmo teorijos, teigiančios, kad valstybės kišimasis į konfliktą turėtų būti minimalus, idėjas. Nusikaltimas yra nukentėjusio asmens problema, todėl būtent nukentėjusysis su kaltininku turėtų ieškoti būdų situacijai spręsti. Tik abi konflikto pusės gali nubrėžti tai, kas joms atrodytų teisingiausia esamoje situacijoje. Valstybė, kaip trečioji šalis, dažnai neatsižvelgia į konfliktuojančių pusių interesus ir taiko tas pačias įstatyme numatytas bausmes, kurios dažnai neatsižvelgia į visas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju mersedeso savininkas pretenzijų Vytautui neturėjo, be to, pavogtas turtas – nedidelės vertės. Manau, kad šios aplinkybės nulėmė, kad kaltininkui paskirta nedidelė bausmė“, – įsitikinęs klaipėdietis kriminologas, Vilniaus universiteto absolventas Matas Tamošaitis.

Matas Tamošaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Abolicionistai akcentuoja mediacijos – taikaus ginčių sprendimo būdą, siekiant šalis tenkinančio susitarimo – svarbą. „Geriausias būdas išspręsti konfliktą – abi puses pakviesti prie bendro stalo. Žinoma, esminė aplinkybė – tiek auka, tiek kaltininkas turi palankiai vertini tokį problemos sprendimo modelį,“ – pabrėžia kriminologas.

Žalos atlyginimas – svarbiau nei bausmė

Kaip valstybė galėtų paskatinti platesnį mediacijos – kaip alternatyvos baudžiamajam procesui – taikymą? „Kai kalbame apie administracinius nusižengimus arba nedidelės vertės turto pasisavinimą, valstybė galėtų prisididėti kompensuodama žalą nusikaltimo aukai ir tą kompensuotą sumą regreso tvarka išieškoti iš kaltininko. Toks modelis ne tik leistų operatyviai atlyginanti patirtą žalą aukai, bet ir sutaupytų valstybės lėšų, skiriamų baudžiamajam procesui įgyvendinti“, – įsitikinęs M. Tamošaitis. Vis dėlto didžiausia nauda iš tokio susitarimo, kriminologo įsitikinimu, – išgelbėti žmogų nuo baudžiamosios atsakomybės liūno, kuris sąlygoja ilgalaikes tiek psichologines, tiek socialines problemas.

„Manau, daugelis žmonių yra padarę kažką, už ką būtų galima pritaikyti baudžiamąjį kodeksą, - provokuoja kriminologas. – Svarbu prisiminti ultima ratio principą ir išbandyti visas įmanomas priemones, prieš taikant patį žiauriausią valstybės ginklą – baudžiamąją atsakomybę. Kai vaikas iš mamos piniginės neatsiklausęs paima 20 eurų, mama įvertina visas aplinkybes: galbūt vaikas niekada anksčiau taip nesielgė, o šįsyk pinigų skubiai prireikė svarbiam nenumatytam dalykui. Svarbiausia – imtis veiksmų, kad toks elgesys daugiau nepasikartotų: pakalbant su vaiku, suteikiant galimybę disponuoti asmeninėmis santaupomis ar ieškant kitų galimų saugiklių,“ – paralelę tarp mamos ir valstybės veda M. Tamošaitis. Jo įsitikinimu, valstybė savo gyventojams turi suteikti galimybių pasitaisyti, o ne betarpiškai bausti.

Prioritetas – aukos interesai

Lietuvos baudžiamasis kodeksas – pakankamai griežtas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Nepaisant to, periodiškai pasigirsta siūlymų dar labiau griežtinti tam tikras bausmes. Kaip tokiame kontekste abolicionizmo idėjos galėtų skintis kelią mūsų šalyje? M. Tamošaitis viliasi, kad visuomenės nuomonė ilgainiui keisis: „Natūralu, kad tokio pobūdžio procesams reikia laiko. Visuomenės nuomonė turi stiprią įtaką politikams: kai visuomenė nori bausti griežčiau, politinės valios stokojantys valdžios atstovai nepajėgia tam atsispirti. Tačiau prisiminkime mirties bausmės atvejį: kol mirties bausmė buvo numatyta baudžiamajame kodekse, visuomenė reiškė jai pritarimą. Vis dėlto atsiradus politinei valiai ir ją panaikinus, palaikymas mirties bausmei kasmet silpo. Gal analogiškas scenarijus ištiktų ir bausmių švelninimą?“.

Atgrasymą turbūt galime traktuoti kaip vieną iš bausmės funkcijų. Ar visuomenė jaustųsi saugi, jeigu prasikaltėlis liktų nenubaustas taip, kaip šiandien vis dar įprasta suvokti bausmę – apribojant laisvę? „Iš tiesų bausmė lyg ir sukuria saugumo jausmą visuomenėje. Tačiau kiek tas jausmas yra pagrįstas? Mes tarsi ignoruojame, kad svarbiausias – nukentėjusio asmens interesas. Tad, jeigu per mediaciją ar kitas, su laisvės apribojimu nesusijusias priemones, jis yra patenkinamas, kur slypi problema? Žvelgiant per abolicionizmo prizmę, jeigu istoriškai nebūtų radęsis tas noras bausti, visuomenės sąmonė būtų susiformavusi visiškai kitaip. Ir jeigu baudimo kultūra nebūtų taip stipriai integruota mūsų pasąmonėje, pats baudimo veiksmas atrodytų beprasmis“, – įsitikinęs M. Tamošaitis.

Abolicionizmo idėjų šalininkai į nusikalstamą veiką žiūri kaip į dirbtinai sukurtą problemą. Todėl tą problemą reiktų spręsti ne taikant bausmes, o kitas socialinės kontrolės priemones, pavyzdžiui, įspėjimus, elgesio keitimo programas, specialistų konsultacijas. „Jeigu nusikalstamą veiką vertintume kaip stichinę nelaimę, kuri visuomenę anksčiau ar vėliau ištiks, ieškotume tinkamų potencialios žalos kontrolės priemonių, o ne badytume pirštais į kaltuosius ir taikytume itin griežtas bausmes, kurios ne tik neatlieka asmens pataisymo funkcijų, tačiau dažnai negrįžtamai sugadina žmonių gyvenimus“, – galimą alternatyvą siūlo kriminologas. Tuo tarpu intensyvesnis nukentėjusio asmens įsitraukimas į konflikto sprendimą padėtų amortizuoti nusikaltimo padarinius tiek kaltininkui, tiek ir aukai.

Kur kreiptis?

Šiandien nusikaltimų aukos gali kreiptis į anoniminę Pagalbos nusikaltimų aukoms liniją. Linijos savanoriai – kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda – neatlygintinai suteiks reikiamą informaciją ir atsakys į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus, patars, kur ir kaip kreiptis pagalbos bei užtikrinti savo teises.

Kokias emocijas išgyvena nusikaltimą patyręs žmogus? Kaip ištiesti pagalbos ranką, kad ji būtų priimta? Su kokiais sunkumais susiduria tiek pagalbą teikiantis, tiek ją gaunantis? Kaip įveikti baimę? Į šiuos ir daugelį kitų ne tik nusikaltimų aukoms, jų artimiesiems, bet ir plačiajai visuomenei aktualių klausimų atsakymų ieškoti kvies pirmasis Baltijos šalyse kriminologijos festivalis DEMISTIFY, vyksiantis rugpjūčio 13-15 d. Kalvarijos savivaldybėje, Šilėnų kaime. Išsamiau: www.demistify.lt.

Nemokamas festivalis organizuojamas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.