Klaipėdos uosto vystymui trukdanti oro linija gali tapti paties uosto arba visų Lietuvos gyventojų problema, nes dėl jos kiltų netgi elektros įkainiai.

Problema su barzda

Šiuo metu yra suaktyvėję orinės elektros linijos iškėlimo iš uosto teritorijos ir Kiaulės Nugaros svarstymai. Kaip dažnai būna Lietuvoje, strateginių klausimų svarstymai juda vėžlio greičiu. Apie oro linijos į Kuršių neriją keitimą kabeline Neringos savivaldybės prašymu įvairiais lygiais jau kalbama nuo 2008 metų, tačiau sprendimai taip ir nepriimami.

Dar 2009 metais Uosto direkcijos prašymu buvo parengta studija, suformuoti siūlymai Vyriausybėje, pateiktas variantas, kaip oro linijai pakeisti kabeline būtų galima gauti  ES lėšų.

2010 metais buvo siūloma naują kabelinę jungtį iš Klaipėdos į Kuršių neriją įrengti vykdant elektros tilto su Švedija statybą. To neįvyko ir iš „Lietuvos energijos“ buvo gautas pasiūlymas atlikti darbus tuo atveju jei už juos mokėtų Uosto direkcija, per kurios teritoriją eina dalis oro linijos ir Neringos savivaldybė, kaip linijos naudotoja. Tai kuriam laikui atšaldė linijos iškeldinimo reikalus.

Prie jų vėl grįžta 2014 metais, kai Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektinio įgyvendinimo komisijoje, kuriai vadovauja premjeras Algirdas Butkevičius, prabilta apie tai, kad Kiaulės Nugara gali būti naudojama kaip teritorija dujų terminalo veiklai plėsti, bet tam trukdo ant šios salos esanti Kuršių nerijos orinės elektros linijos atrama.

Ir vėl iniciatyvos ėmėsi Uosto direkcija. Jos užsakymu Lietuvos energetikos tinklų institutas pagal elektros tinklų ekploatuotojos LITGRID sąlygas parengė orinės elektros linijos Marios – Juodkrantė perkėlimo į kabelius siūlymus.

Prabėgs dar penkmetis

Reikėtų į kabelinę keisti beveik penkių kilometrų orinę elektros liniją, kuri eina per uostą, Kiaulės Nugarą, Kuršių marias iki transformatorinės pastotės ties įvažiavimo postu į Neringos savivaldybę.

Iš viso pateikti keturi galimi oro linijos iškeldinimo variantai. Pirmasis, kai kabelis klojamas per Kuršių marių dalyje už Kiaulės nugaros naujai suformuotą sausumos dalį, toliau po Kuršių mariomis nuo 25 iki 32 metrų gylyje ir vėl sausuma per Kuršių neriją tempiamas į vadinamąją Juodkrantės pastotę. Antrasis variantas kabelis būtų tiesiamas per ateityje planuojamą statyti tiltą į Kuršių neriją. Trečias variantas kabelis būtų paklotas šalia jau esančio jungties į Švediją „NordBalt“ linijos ir ketvirtasis variantas kabelis eitų ta pačia vieta kur dabar yra orinė linija, tik jis būtų pakištas po žeme.

Pagal kainą pigiausias variantas – apie 7,5 mln. eurų būtų tiesti kabelį per tiltą. Tik neaišku, kada jis bus pastatytas. Brangiausias variantas – tiesti kabelį šalia „Nord Balt“ linijos ir dabartinės orinės linijos. Tai kainuotų atitinkamai apie 14 ir 12 mln. eurų. 

Tiek Lietuvos energetinių linijų instituto, tiek Uosto direkcijos techninės tarybos narių nuomone priimtiniausias variantas būtų tiesti kabelį uosto pietinėje dalyje per naujai suformuotą sausumos dalį ir Kuršių marias. Tai kainuotų apie 10,9 mln. eurų. Kabelio tiesimo per uosto teritoriją ir Kuršių marias kaina būtų apie 4,5 mln. eurų. Vadinamieji pietinės uosto dalies vartai prijungiant prie uosto teritorijos Kiaulės Nugarą būtų pradėti statyti apie 2018-2019 metus po to, kai bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas.

Svarbiausia – kas mokės

Pagrindinis klausimas lieka – kas finansuos elektros linijos į Kuršių neriją kabeliavimą? Uosto direkcija sutiktų prisidėti prie elektrinės orinės linijos iškėlimo, nes be to rimta uosto plėtra pietinėje dalyje yra neįmanoma. Juo labiau, kad elektros linijos iškėlimas pirmiausia reikalingas Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo distribucijai arba papildomoms veikloms vystyti. Planuojama, kad pietinėje uosto dalyje, tiksliau ant Kiaulės nugaros galėtų atsirasti dujų išpilstymo į specialius konteinerius ir talpas centras. Taip išpilstytos dujos galėtų būti tiekiamos mažmeniniams vartotojams.

Tačiau orinės elektros linijos iškeldinimo projektas Uosto direkcijos lėšomis Klaipėdoje turi ir priešininkų. Kyla pagrindinis klausimas – kam priklausys už Uosto direkcijos lėšas įrengta elektros linija. Kaip jūridiškai atrodys tai, kad už Uosto direkcijas lėšas įrengtas turtas bus perduotas kitai organizacijai. Ar neturėtų ta organizacija per kurį laiką, kaip yra su suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statyba, pinigus grąžinti? O gal prie to turėtų prisidėti ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo valdytoja, nes oro linijos iškeldinimas atvertų naujas erdves jos veiklai?

Galima ir pats paprasčiausias variantas – iškeldinti orinę elektros liniją pakeičiant kabeline elektros linijų naudotojo lėšomis. Jog jis iš to turės tiesioginės naudos. Tokie variantai buvo svarstomi, tačiau pateikti variantai, kad linija turėtų būti iškeldinama visų Lietuvos elektros vartotojų sąskaita – tai yra jos iškeldinimui reikalingos lėšos įskaitytos į elektros tarifus. Toks variantas dar nėra atmestinas, nes iškeldinant oro liniją planuojama tiesti ne vieną, o du 110 kW kabelius. Jei viename įvyktų gedimas elektros tiekimas į Kuršių neriją nesutriktų, kaip dažnai būna dabar. Už antrojo kabelio tiesimą tiesiogiai mokėtų LITGRID. Tuo pat metu elektros tinklai (LESTO) savo lėšomis keistų Kuršių nerijos mažos įtampos norinius tinklus į kabelinius.