Prabilus, kad vietoj rusų – antrosios užsienio kalbos – bendrojo lavinimo mokyklose galėtų būti dėstomos ES valstybių kalbos, Klaipėdoje moksleivius ir studentus ispanų kalbos mokantis Aleksas Kulvietis įsitikinęs, kad šis sumanymas, bent jau šiuo metu, sunkiai įgyvendinamas.

„Bent jau Klaipėdoje tikrai nėra tiek profesionalių dėstytojų ar mokytojų, kurie galėtų mokyti vaikus užsienio kalbų. Pirmiausia, jie nenori studijuoti šios profesijos, nes nemato perspektyvos. Kalbant apie profesionalius ispanų kalbos mokytojus, sąlygos jiems pas mus nėra patrauklios, kad jie norėtų čia atvažiuoti dirbti, kalbu ir apie atlyginimus. Be to, mokytojai tiesiog nenori dirbti su mokiniais, nes šie neturi motyvacijos mokytis antros užsienio kalbos, tas dalykas jiems dažniausiai papildomas ir nesvarbus. Taigi motyvacijos nėra nei mokytojams, nei mokiniams“, – pabrėžė ispanų kalbos dėstytojas.

Motyvacijos nėra nei mokytojams, nei mokiniams.

Pasak A. Kulviečio, situacija galbūt pasikeistų, jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeistų požiūrį į antros užsienio kalbos mokymą mokyklose.

Esą antrąją užsienio kalbą reikėtų pradėti mokyti gerokai anksčiau, nei dabar, ir kalba turėtų būti dėstoma ne kaip papildoma, o lygiavertė anglų kalbai.

Dabar į antrosios užsienio kalbos mokymą moksleiviai esą žiūri, kaip į ne itin svarbias tikybos ar etikos pamokas, todėl ir nemato reikalo rimčiau mokytis.

Klaipėdos mieste ir Palangoje yra vos trys ispanų kalbos mokytojai, ne ką daugiau ir prancūzų kalbos specialistų.

„Kitų kalbų – italų ar portugalų – mokytojų iš viso nėra. Visas dėmesys sutelktas tik į anglų kalbą, bet manau, kad į antrąją užsienio kalbą mūsų mokyklose reikėtų žiūrėti rimčiau. Jei antroji užsienio kalba būtų pradėta dėstyti kartu su anglų kalba arba bent jau nuo šeštos klasės, efektas būtų kur kas didesnis ir rezultatas visai kitas. Aišku, mokiniams krūvis padidėtų, bet taip jau dirbama ne tik Klaipėdos licėjuje, bet ir Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje“, – tvirtino A. Kulvietis.