Euro įvedimo laikotarpiu šalyje nesilaikoma nuostatos nedidinti prekių ir paslaugų kainų. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", perparduodanti gyventojams elektros energiją, nuo šių metų pradžios savo vartotojams padidino įkainius, ignoruodama įsipareigojimus nekelti kainų bent iki šių metų vidurio.

Nustebino įkainiai

Klaipėdietė Laima Šateikytė, gyvenanti Giruliuose esančiame nuosavame bute, elektros energiją gauna iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", o ne iš LESTO, kaip dauguma šalies gyventojų.

Moteris teigė, jog tokia praktika susiklostė nuo senų laikų, kai jos būstas dar priklausė šiai įmonei.

Blogiausia tai, kad "Lietuvos geležinkelių" elektros energijos tarifai yra didesni nei LESTO.

"Visi Lietuvos gyventojai už elektrą pernai mokėjo po 0,47 litus už kWh, o mes vienu centu daugiau. Tada "Lietuvos geležinkelių" atstovai paaiškino, kad iš mūsų jie ima brangiau už elektros tinklų priežiūrą. Pernai gruodį gavome iš šios bendrovės laišką, kad nuo naujųjų metų mes jau mokėsime po 0,51 lito už kWh. Visur elektra pinga, o mums brangsta, tai ar mes kitoje šalyje gyvename?" – klausė klaipėdietė.

Paskutinė instancija – teismas

Pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurią gyventojai pasirašė su "Lietuvos geležinkeliais", kainodara esą turėtų neprieštarauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytiems pagrindiniams principams.

"Skambinau elektros energijos tiekėjams, tai man pareiškė: jei nepatinka kainos, galiu jungtis prie LESTO arba turiu mokėti, kiek jie nusprendė. O gal jie netrukus užsimanys mums elektrą pardavinėti po  eurą už kWh, ką tada turėsime daryti? Juk mūsų niekas neklausia," – piktinosi moteris.

Ieškodama teisybės, L.Šateikytė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, iš kur gavo trijų lapų atsakymą. Komisija patvirtino, kad "Lietuvos geležinkeliai", pakeldami elektros energijos tiekimo kainas, niekuo nenusižengė, nes "įmonei nėra numatytas įpareigojimas gaunamą elektros energiją perduoti kitiems asmenims".

O štai, jei L.Šateikytė dėl pakeltų įkainių sugalvotų nemokėti "Lietuvos geležinkeliams" už tiekiamą elektrą, įmonė turi teisę jai nutraukti elektros energijos tiekimą. Tiesa, visais atvejais lieka paskutinė – teismo instancija.

Paslauga turi kainą

Subabonentams didesnis elektros energijos tarifas esą taikomas už tinklų naudojimą, nes, pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" filialo "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" direktoriaus Juliaus Mikšio, jų įmonei elektros tiekimas nėra pagrindinė veikla.

"Šias elektros energijos kainas "Lietuvos geležinkeliai" patvirtino visoje Lietuvoje. Mums tai padaryti leido Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Apie tai, kad keisis įkainiai, mes informavome savo klientus", – tvirtino J.Mikšys.

Gyventojai, kurie gauna elektros energiją iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", labiausiai nerimauja, kad tos elektros kainos jiems gali kilti neribotai.

"Istoriškai susiklostė, kad tuos abonentus aptarnauja "Lietuvos geležinkeliai", nors mes ne kartą siūlėme, kad šitas elektros tinklų linijas perimtų LESTO ir jas administruotų. O mums tai yra nepelninga veikla, ir svarbu bent nuostolius pasidengti toje srityje. Suprantu, kad kylant kainoms atsiranda žmonių nepasitenkinimas, bet šiandien situacija tokia", – pabrėžė J.Mikšys.

Prisijungimas prie LESTO šiems žmonėms kainuotų tūkstančius, tai priklausytų nuo esamos ir būtinos tinklo infrastruktūros, taip pat kliento pageidaujamos leistinosios naudoti galios dydžio.

"Gera" verslo praktika

Nežinia, sutapimas, ar ne, bet elektros įkainius vadinamiesiems subabonentams "Lietuvos geležinkeliai" pakėlė euro įvedimo laikotarpiu.

Nors pati bendrovė yra prisijungusi prie Ūkio ministerijos inicijuoto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir pirmiausia turėtų laikytis sąžiningumo principų – nesinaudoti euro įvedimu, kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas.

Jau gerą pusmetį buvo akcentuojama, kad euras esą ne priežastis kelti kainas, todėl Lietuvos įmonės, verslo asociacijos, verslininkai, savivaldybės buvo pakviestos prisijungti prie sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvos ir pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Šį dokumentą pasirašė daugiau nei 5 tūkst. šalies bendrovių.

Tačiau, paaiškėjo, net įsipareigojimams nedidinti kainų gali būti taikomos tam tikros išimtys.

"Jeigu kainos yra pagrįstos tam tikromis sąnaudomis ar kitais faktoriais, tai euro įvedimo laikotarpiu nedraudžiama jų kelti, tik nerekomenduojama tai daryti nepagrįstai. Kainos visą laiką didėjo ir iki euro įvedimo. Statistikos departamento duomenimis, pernai per 11 mėnesių kainos augo, bet ne sparčiau nei ankstesniais metais", – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas.

Šimtai pažeidėjų

Tinklalapyje euras.lt yra pateikiamas įspūdingas sąrašas įmonių, kurios padarė įvairiausių pažeidimų, susijusių su euro įvedimu.

Iš viso dėl euro įvedimo Lietuvoje užfiksuotos 630 pažeidimus padariusios įmonės, tarp jų beveik pusšimtis klaipėdiečių bendrovių, kurios nenurodė kainų dviem valiutomis, perskaičiuojant kainas pritaikė netinkamą keitimo kursą, kainų apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat prekių ar paslaugų kainos buvo nurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Įspėjimus dėl šių pažeidimų uostamiestyje jau gavo 20 grožio salonų, 16 maisto prekių parduotuvių, 3 baldų salonai, medicinos centras, viešojo maitinimo įstaiga, nekilnojamojo turto agentūra, automobilių dalių parduotuvė, daugybė kitų įmonių.