Euro atėjimas į Lietuvą pirmosiomis metų dienomis uostamiestyje sukėlė nemenką chaosą. Nedirbo kai kurios parduotuvės, turguose pasirodė tik vienas kitas prekeivis, ilgiau teko užtrukti eilėse, kai kuriose parduotuvėse stebino ir pustuštės lentynos. Tačiau pabrėžiama, kad baimės akys buvo didesnės, nei parodė reali situacija.

Lėmė ir oras

Ko gero, lito pakeitimo į eurą  labiausiai baiminosi smulkieji verslininkai. Pirmąją metų darbo dieną prekyvietėse pasirodė tik vienas kitas prekeivis. Tiek Naujasis, tiek Senasis turgus buvo pustuščiai.

"Prekeivių buvo perpus mažiau, nei jų būna įprastą dieną. Kai kurie iš anksto pranešė, kad atostogaus", – tvirtino Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas.

Senajame turguje pirmąją Naujųjų metų darbo dieną prekiavo tik apie 10 proc. prekeivių.

Įstaigos direktorius Arvydas Gaudiešius teigė, kad prekyvietė atrodė kaip pirmadieniais, kai yra sanitarinė diena. Tačiau vadovas akcentavo, kad  pirmąją metų darbo dieną minčių uždaryti turgavietę nekilo.

Šeštadienį prekyvietėse susirinko daugiau pardavėjų, tačiau vis tiek mažiau nei paprastai. Senajame turguje, palyginti su įprastais šeštadieniais, dirbo mažiau nei 40 proc. pardavėjų.

Tačiau abiejų turgų vadovai pažymėjo, kad tokia situacija susidarė ne tik dėl pasikeitusios valiutos.

"Po švenčių prekeivių visada būna mažiau. Kai kurie pasiima laisvų dienų. Juk kai kurios įstaigos ir nedirba. Mūsų veiklai įtakos turi ir oras. Jis buvo baisus", – komentavo A.Gaudiešius.

Anot jo, prekeivių skaičių lėmė ir tiekėjai. Pavyzdžiui, skerdyklos šventinėmis dienomis nedirbo ir neparuošė mėsos.

"Šią savaitę viskas grįš į senas vėžes. Sugrįš ir prekeiviai. Manau, kad kitą šeštadienį jų tikrai bus kur kas daugiau", – prognozavo direktorius.

Dauguma mokėjo litais

Pirmosiomis metų dienomis turgūs negalėjo pasigirti ir dideliu pirkėjų antplūdžiu. Pasak V.Karmanovo, ypač penktadienį jų buvo labai mažai.

"Matyt, žmonės per šventes išleido pinigus. O ir maisto įsigijo daugiau, kad jo užtektų ne tik sausio 1-ąją, bet ir 2-ąją. Dar visko turi. Įtakos turėjo ir prasti orai", – tvirtino vadovas.

V.Karmanovo teigimu, nesusipratimų dėl euro išvengta.

"Mūsų prekeiviai yra pasiruošę. Kainos pakeistos, apsirūpinta ir eurais grąžai. Prekeiviai žinojo, su kokiomis problemomis gali susidurti", – pasakojo direktorius.

V.Karmanovas tvirtino, kad dauguma pirkėjų dar atsiskaito litais. Situacijų, kad žmonės pirktų prekių už kelis eurus, o norėtų atsiskaityti stambia lito kupiūra ir reikalautų grąžos naująja valiuta, nepasitaikė.

Turgų vadovai teigė, kad esant tokioms situacijoms taikys tokią pačią praktiką, kaip ir prekybos centrai. Paprašys, kad pirkėjas pasikeistų pinigus į smulkesnius arba patys iškeis stambią kupiūrą smulkesnėmis ir grąžą eurais atiduos iš mažesnės sumos.

"Dauguma pirkėjų pinigus duoda lygiai – centas į centą. Matyt, taip patiems paprasčiau, nes sunku susigaudyti dėl grąžos", – teigė A.Gaudiešius.

Plušėjo tik bebaimiai

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojo, Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus, prekiauti į turgus išėjo drąsiausieji.

"Pirmoji metų diena buvo "šauni". Nebuvo nei pirkėjų, nei pardavėjų. Visi susigūžę laukė", – ironizavo pirmininkas.

D.Botyrius džiaugėsi, kad pirkėjai yra geranoriški. Triukšmo niekas nekelia. Kai kurie pirkėjai pardavėjų patys prašė grąžą atiduoti ne eurais, o litais, nes taip esą aiškiau.

"Žmonės tikrai supratingi. Nepyksta, jei grąža atiduodama litais, kai prekeiviai neturi eurų. Kiti patys paprašo atiduoti litais. Supranta, kad reikia palaukti ilgiau, kol suskaičiuos grąžą. Pirkėjai su prekeiviais susitaria. Žmonės tikrai per daug nerimavo, buvo išsigandę", – pastebėjo pirmininkas.

Anot D.Botyriaus, viena prekeivė pasakojo, kad naktį prieš pirmąją darbo dieną negalėjo užmigti. Jaudinosi ir galvojo, kaip reikės eurais grąžą suskaičiuoti ir atiduoti ją pirkėjams.

Prisidengė remontais

Nors buvo baimintasi, kad dėl euro įvedimo pirmas dvi savaites nedirbs mažosios parduotuvėlės, nemaža dalis jų veikė.

D.Botyriaus teigimu, verslininkai supranta, kad priešingu atveju pirkėjai eis apsipirkti į didžiuosius prekybos centrus. Taip jie praras klientus.

"Suveikė konkurencija. Mažosios parduotuvėlės iš anksto ruošėsi euro įvedimui, apsirūpino eurais, kad turėtų grąžos", – tvirtino pirmininkas.

Pasak D.Botyriaus, ypač padėjo sąlyga, kad grąža eurais turi būti proporcinga sumai, sumokėtai litais.

Vis dėlto kai kurių įstaigų duris papuošė tokie skelbimai: "Nedirbsime iki sausio 5 dienos", "Dėl techninių kliūčių nedirbsime iki sausio 15-osios", "Remontas iki sausio 15-osios dienos".

Greičiausiai dauguma remonto darbų ėmėsi ar paprasčiausiai užsidarė, kaip ir buvo prognozuota, dėl euro įvedimo.

Nustebino tuščios lentynos

Pirmosiomis sausio dienomis prekybos centruose judėjimas buvo nemažas. Jų atstovai neslėpė, kad kai kurie žmonės čia užsuko lyg į valiutų keityklas. Miestiečiai stambiomis, 200 ir 500 litų kupiūromis bandė įsigyti smulkmenų ir gauti grąžą eurais.

Tačiau pardavėjai pasinaudojo išlyga, kad grąža eurais turi būti proporcinga mokamai sumai – pasmulkindavo kupiūras, pavyzdžiui, po 50 litų, tada jau iš 50 litų duodavo grąžą eurais.

Kai kurių prekybos centrų pardavėjos taip pat kantriai laukdavo, kai pirkėjai, norėdami išleisti paskutinius litus, už prekes atsiskaitydavo dviem valiutomis. Tačiau tokią praktiką taiko ne visos įstaigos.

Kai kuriose parduotuvėse kasininkai pabrėždavo, kad reikia atsiskaityti arba litais, arba eurais.

Pirmąją naujųjų metų darbo dieną pirkėjus pasitiko ir pustuštės lentynos. Viena klaipėdietė labai nustebo, kai pamatė, kad parduotuvėje beveik nėra prekių pasirinkimo.

"Reikėjo kasdieninių prekių: grietinės, duonos, kefyro, kiaušinių. Lentynos buvo pustuštės. Tebuvo du vienos rūšies grietinės plastikiniai maišeliai, pusė litro kefyro ir kiaušinių pakeliai. Net duonos nebuvo. Trūko tų prekių, kurių galiojimas yra trumpas. Tačiau mėsos, žuvų galėjai nusipirkti", – pasakojo moteris.

Kodėl lentynos yra tuščios, klaipėdietė paklausė pardavėjų: "Paaiškino, kad dėl tiekėjų. Išvakarėse parduotuvė nedirbo. Prekės buvo užsakytos prieš šventes, tačiau kažkodėl nebuvo atvežtos".

Parkomatai nepriėmė litų

Pasikeitus valiutai, didelių trukdžių pirmąją darbo dieną nebuvo ir miesto viešajame transporte.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas pasakojo, kad kai kuriuose autobusuose komposteriai gali klaidingai nurodyti terminuotųjų bilietų vertę. Lito ženkliukas į euro pasikeitė, o pati suma – ne. Tad kai kurie keleiviai stebėjosi, kaip esą patrigubėjo bilieto vertė.

"Paaiškiname, kad tai tik techninis nesklandumas. Keleiviams tai neturi jokios įtakos", – sakė pavaduotojas.

A.Samuilovas tvirtino, kad perkant bilietus autobusuose problemų dėl grąžos nekilo. Nors maksimali kupiūra, kuria galima atsiskaityti viešajame transporte, yra 5 eurai arba 20 litų, kai kurie vairuotojai priėmė ir 20 eurų banknotus.

"Nežinau, ar tokią kupiūrą priėmęs vairuotojas turės grąžos kitiems", – svarstė pavaduotojas.

Jis pabrėžė, kad situaciją palengvino išlyga, kad viešajame transporte mokant litais grąža atiduodama litais, o atsiskaitant eurais – eurais.

Pasitaikė ir tokių klaipėdiečių, kurie, norėję susimokėti už automobilio stovėjimą, piktinosi, kad parkomatai nepriima litų, nors iš anksto buvo skelbta, kad po sausio 1-osios įrenginiai priims tik eurų monetas.

"Visada būna nežinančiųjų", – teigė pavaduotojas.

Kelionė eurais tapo pigesnė

Didelės sumaišties nekilo ir maršrutiniuose taksi. Šiose transporto priemonėse, mokant litais, grąža taip pat atiduodama litais, atitinkamai elgiamasi ir gavus eurų.

"Nesklandumų pavyko išvengti. Didelių konfliktų nebuvo. Užtrunka tik grąžos skaičiavimai", – tvirtino Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos, kuri vienija ir vežėjus, pirmininkas Airidas Tamavičius.

Nors klaipėdiečiai pastebėjo, kad įvedus eurą pabrango kai kurios prekės ir paslaugos – loterijos bilietai, kirpimas, manikiūras, nuoma – važiuoti maršrutiniais taksi, atsiskaitant eurais, tapo pigiau.

Mokant eurais, bilietas čia kainuoja 0,70 euro, arba 2,42 lito. Atsiskaitant litais, kaip ir anksčiau, prašoma 2,50 lito. A.Tamavičius pabrėžė, kad vairuotojai jokios tvarkos nepažeidžia.

"Bilietų kainas maršrutiniams taksi nustato miesto taryba. Eurais buvo nustatyta 0,70 euro. Vadovaujantis direktyva, suma buvo suapvalinta, kad kaina nedidėtų. Litais nauja kaina nebuvo patvirtinta. Ji liko 2,5 lito. Galima sakyti, kad tai žmonių skatinimas naudotis eurais", – tvirtino pirmininkas.

A.Tamavičius atkreipė dėmesį, kad kiti asociacijos nariai, pavyzdžiui, parduotuvės ar kavinės, dėl euro taip pat nepatyrė didelių nepatogumų.

"Perėjimas buvo gana sklandus. Baimės akys buvo didesnės, nei parodė realybė. Aišku, verslininkai yra išsitraukę tam tikrus teisės aktus, kad motyvuotų pirkėjams, kodėl iš stambios kupiūros neatiduodama visa grąža eurais ar nepriimamas trilitrinis stiklainis baltų centų", – komentavo pirmininkas.

Perprogramuoja taksometrus

Pasikeitus šalies valiutai, rūpesčių turėjo taksi paslaugų teikėjai. Klaipėdoje yra keli šimtai jų automobilių. Visi jie privalo turėti sertifikuotus ir patikrintus metrologų skaitiklius.

Taksi savininkai turės pakeisti taksometro tarifą ir įrenginius perplombuoti. Kai kurie vežėjai tai padarė iki Naujųjų metų. Tačiau didesnioji šios paslaugos teikėjų dalis ruošiasi pakeisti taksometro tarifą ir įrenginius perplombuoti tik šią savaitę. Esą tai ir lėmė, kad metų sandūroje dalis taksistų nė nejungė taksometrų, kad nebūtų painiavos.

Paprastai metrologinė vieno automobilio visiška taksometro patikra užtrunka kelias valandas. Per dieną patikrinami vos keturi ar penki automobiliai. Tačiau šį kartą tai nebus daroma.

Kai kuriuos taksometrus galima perprogramuoti nieko ypatingai nekeičiant, tad jų nebūtina net perplombuoti. Tačiau kai kuriuos iš jų perprogramuojant turi dalyvauti techninę jų priežiūrą atliekantys specialistai bei metrologai.

Kaip teigė Klaipėdos metrologijos centro Bandymų ir kalibravimo laboratorijos viršininkė bei kokybės vadybininkė Judita Ženčienė, šio centro darbuotojai yra susiruošę važiuoti į kelias bendroves ir dalyvauti keičiant tarifą, stebėti, ar nebus pažeistos pagrindinės plombos, ir patys perplombuos pažeistąsias.

Kiekviename taksometre bus po vieną tokią plombą, todėl numatoma, kad per dieną darbui su eurais bus paruošiama iki pusšimčio taksi automobilių.

Nors oficialiai skelbiama, kad metrologai pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį dirba tik iki pietų, šiomis dienomis šie specialistai žada dirbti ir po darbo valandų.

Painioja monetas

Viešojo transporto vairuotojai litams ir eurams yra pasiruošę dvi atskiras dėtuves. Taip pat elgiasi ir dauguma smulkiųjų verslininkų. Klaipėdiečiai tvirtino, kad jiems painiojasi smulkios eurų monetos.

Pasak maršrutinio taksi vairuotojo, lengvai galima supainioti 20 ir 50 euro centų, kurie yra panašaus dydžio.

"Visos monetos naujos, blizga. Lengva apsirikti. Dvi savaites bus tikras beprotnamis. Kai kurie keleiviai dar pasitikslina kainas. Jų iš karto paklausiame, kokia valiuta atsiskaitys", – dėstė vairuotojas.

Atidžiai apžiūrimi ir patys smulkiausi euro pinigėliai – 1, 2, 5 centai.

"Neįprastos monetos priverčia būti atidesnius. Dėl to užtrunka jų skaičiavimas", – tvirtino D.Botyrius.

Pasak pirmininko, prekybininkai gauna ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių eurų monetų.

"Kai kurios iš jų labai apsitrynusios. Dėl to prekybininkai jas atidžiai apžiūri. Reikės laiko, kol visi pripras prie naujų pinigų", – teigė D.Botyrius.

Klaipėdiečiai piktinosi, kad pirmosiomis metų dienomis neveikė kai kurie bankomatai. Nepasitenkinimą kėlė ir eilės bankuose, paštuose.

Proga papildomai užsidirbti

Tuo metu, kai Lietuvos žmonės dar tik svarstė apie būsimas permainas, policininkai jau plušo – jiems darbo padaugėjo maždaug prieš mėnesį. Pirmas rūpestis buvo užtikrinti pašto skyrių saugumą, mat anksčiau čia nebuvo teikiama pinigų keitimo paslauga.

Pareigūnai apžiūrėjo, ar skyriuose yra pakankama apsauga, patikrino ir patys sprendė, ar bus įmanoma juos apsaugoti.

Policijos patruliai nuo gruodžio antrosios pusės be kasdieninio darbo privalėjo kasdien lydėti inkasatorius. Kiekvienam pareigūnui teko apie 10 kilogramų amunicijos, tad darbo dienos pabaigoje daugelis jų jausdavo nemenką nuovargį.

Žmonės gruodžio pabaigoje dažnai stebėjo iki tol nematytą vaizdą – inkasatorių automobilį, iš priekio ir galo lydimą policijos automobilių. Sustoję prie parduotuvių, pasilinksminimo įstaigų ar paslaugas teikiančių bendrovių šie automobiliai praeivių dėmesį patraukdavo iki dantų ginkluotais pareigūnais.

Beje, eurai būdavo perduodami tik atsakingam asmeniui. Ne kartą atsitiko taip, kad tokio žmogaus neradę pinigų gabentojai išvažiuodavo naujos valiutos neperdavę ir turėdavo atvykti kitu, iš naujo suderintu laiku.

Kadangi šį darbą reikėjo atlikti be nuostolio pagrindinei tarnybai, ne vienas pareigūnas pasisiūlė padirbėti laisvu laiku, tad gruodis policininkams buvo ne tik fiziškai sunkus, bet ir leido šiek tiek daugiau užsidirbti.

Sausį pareigūnai taip pat užsiims jiems nelabai įprasta veikla – prižiūrės tvarką kiekviename pašto skyriuje. Daugelyje jų kol kas viskas vyksta sklandžiai, tačiau techniniai nesklandumai kartais žmonių vertinami audringai.

Pavyzdžiui, penktadienį Veiviržėnuose sutriko kompiuterinės sistemos veikla. Būrys žmonių piktinosi ir nenorėjo suprasti, kad tai tėra techninės kliūtys, kurios jau po dienos bus pašalintos. Tarp laukiančiųjų eilėje bemat pasklido kalbos, esą kažkuri darbuotoja ketina išeiti iš darbo, todėl tyčia kažką sugadino.