Karščiausias Europos tautų kultūros šventės "Europiada" rengėjų troškimas – kad šią savaitę aprimtų lietūs ir Klaipėda svečiams paliktų taikių bei geranoriškų žmonių miesto įspūdį.
Laukiama kamšaties
Pirmuosius grandiozinio renginio požymius klaipėdiečiai pajus jau šiandien – prie Žvejų rūmų sustos apie 160 autobusų iš daugybės Europos šalių.
"Europiados" dalyviai pirmiausiai registruosis ir susitiks su juos globosiančiais savanoriais būtent šiuose rūmuose. Jeigu seksis sklandžiai priimti svečius, kiekvienas autobusas prie Žvejų rūmų turėtų užtrukti nuo pusvalandžio iki valandos.
Tikimasi, kad svečiai atvažiuos ne visi vienu metu ir didesnės automobilių aikštelės neturintys rūmai išlaikys autobusų bei jais atvažiuosiančių žmonių apgultį. Tačiau gali būti, kad jie užims pirmąją Taikos prospekto juostą nuo žiedinės sankryžos bei aikštelę prie prekybos centro "Grandus".
Klaipėdiečiai organizatoriai tikisi, kad ilgai keliavusių žmonių antplūdį pakels ir rūmų tualetai.
Nuo trečiadienio vakaro iki pat sekmadienio Klaipėda taps dar labiau daugiataute ir turės išlaikyti tolerancijos bei svetingumo egzaminą.
Kad svečiai netaptų mūsų vagių, plėšikų ir chuliganų aukomis, kiekvienoje mokykloje, kur gyvens dalyviai, dirbs budėtojai bei bus skirta bent po vieną policininką. Tikimasi, kad lietuviai grupių vadovai bent švelniai paaiškins svečiams, koks įvaizdis būdingas nusikalsti linkusiems vietos žmonėms.
Tie, kurie yra dalyvavę "Europiados" renginiuose kitose šalyse, puikiai žino, kad dalyviai būna ypač draugiškai nusiteikę, smalsūs, nori pamatyti kuo daugiau įdomybių bei lankytinų objektų.
Panoro komforto
Didžioji dauguma dalyvių gyvens miesto mokyklose. Nors dainininkams, šokėjams ir muzikantams miegoti teks ne lovose, o ant grindų, parūpinta minkštų ir patogių čiužinių, kurie, pasak organizatorių, turėtų būti patogūs daug mačiusiems festivalio dalyviams.
Bet didžiulėje masėje žmonių visada atsiranda turinčių specialių poreikių. Todėl iš karių pasiskolintos devynios lovos.
Kai kurių šalių pasiuntiniai festivalyje panoro gyventi ir patogiau, todėl patys iš anksto rezervavo vietas Klaipėdos viešbučiuose. Taip gyvens viena čekų ir viena ispanų grupė. Vienas Prancūzijos kolektyvas nakvoti važiuos į Melnragėje esantį viešbutį "Morena", o dvi švedų grupės nakčiai glausis viešbučiuose "Vėtra", "Aribė" ir "Klaipėda".
Apie 150 organizacinio komiteto narių iš užsienio bei žurnalistų komanda festivalio dienomis gyvens viešbutyje "Klaipėda".
Žalumynų negaus
Didžiulio keturių tūkstančių festivalio dalyvių būrį kasdien maitins klaipėdiečių Kęstučio Butauto individuali įmonė "Biskvitas". Itin griežti higienistų reikalavimai įspraudė maitintojus į rėmus, kurie neleis svečiams parodyti lietuviškos tautinės virtuvės ypatumų.
Kartą per dieną svečiai gaus karšto maisto. Pusryčius jie valgys savo gyvenamose vietose, priešpiečiams – sausas davinys, o pietų didžiulė daugiatautė šeima rinksis palapinėje prie LCC tarptautinio universiteto.
Numatyta svečius vaišinti Vilniaus paukštyno, "Agroveto" bei norvegiškų lašišų kepsniais. Prie jų bus patiekiama troškintų daržovių, grikių, ryžių bei makaronų.
Žalių daržovių svečiai negaus. Desertas – įvairūs lietuviški kepiniai. Baiminantis dėl svečių sveikatos neleista jų vaišinti skanumynais su kreminiais pertepimais ar šviežiomis uogomis.
"Norėjome, kad gaminiai būtų lietuviški. Jeigu būtume rinkęsi skanumynus su konservantais, tai jie būtų ne mūsiški, be to, tai – tikra sintetika. Vykdydami organizatorių prašymą, atgaivai patieksime lietuvišką vandenį", – pasakojo įmonės "Biskvitas" gamybos ir realizacijos vadovė Vitalija Butautienė.
Organizatoriai tikino patys dalyvausiantys maitinimo metu. Jie įspėjo klaipėdiečius, kad iš daugybės valgytojų gali atsirasti ne vienas, kuriam maistas galbūt nepatiks. Svarbiausias reikalavimas klaipėdiečiams, kad nuo maisto žmonės nesusirgtų.
Švęs jubiliejų
45-ąjį kartą rengiamas festivalis turi nusistovėjusį scenarijų, kuris beveik nesikeičia. Vis dėlto pirmą kartą Klaipėdoje vyksianti "Europiada" turės šiokių tokių lietuviškų akcentų.
Masinius renginius organizatoriams, skirtingai nei kitose šalyse, padės vesti pripažintos mūsų šalies renginių vedėjos Loreta Mukaitė-Sungailienė ir Rūta Vildžiūnienė.
Sekmadienį mero padėkos vakaro metu svečius linksmins Saulius Šiaučiulis, bus vaišinami lietuvišku šakočiu, gira bei kitokiais lietuviškais patiekalais.
Kitose šalyse nebūta meninės akcijos, kurioje dalyvaus ne tik būrys Klaipėdos vaikų, bet ir dailininkas iš Italijos Alesio Nalesini. Vaikai pieš piešinėlius, dailininko nurodyta tema bei spalvomis, o vėliau iš šių piešinių ketinama sudėti 16 metrų užrašą, kuriame išryškės mūsų miesto vardas. Šis kūrinys bus padovanotas miestui.
Vienas iš lietuviškosios "Europiados" išskirtinumų – gyvųjų amatų tradicijos pristatymas. Turgaus gatvėje festivalio dienomis beveik du šimtai auksarankių amatininkų iš visos Lietuvos demonstruos savo talentus, siūlys įsigyti rankdarbių.
Menų kieme dvi dienas vyks specialūs renginiai, kurių metu Lietuvos vaikai bendraamžius iš svetur mokys austi, lieti žvakes, šlifuoti gintarą, pinti kasytes, velti, drožinėti medį ir kitų amatų. Per specialias šokių pamokas svečius ketinama išmokyti šokti seną lietuvišką šokį "Latrišą".
"Europiados" prezidento Bruno Peeterso atmintyje Klaipėda turėtų išlikti kaip miestas, kuriame jis paminės savo 70-metį. Nors jis nenori skelbti apie savo asmeninę šventę, tačiau galima tikėtis, kad festivalio bendruomenė šio fakto nepaliks be dėmesio.
Savanoriai – ir ne klaipėdiečiai
Paklausti, kas buvo sunkiausia rengiant "Europiadą" Klaipėdoje, viena organizacinės grupės narių Dalia Grikšaitė-Liatukienė tikino, kad sudėtingiausia buvo rasti visą būrį savanorių.
Savanorių paieškos prasidėjo labai anksti. Gal todėl dalis anksčiausiai užsirašiusių dirbti su svečių grupėmis žmonių vėliau pakeitė planus ir atsiėmė pažadą talkinti. Paskutinieji savanoriai apmokyti šios savaitės pradžioje.
Daugelis svečius pasitiksiančių lietuvių patys yra dalyvavę "Europiados" festivaliuose kitose šalyse ir puikiai žino, koks tai darbas. Kai kurias grupes lydės net po du savanorius. Nors vienas svarbiausių reikalavimų jiems buvo mokėti bent vieną užsienio kalbą, kitose šalyse būta atvejų, kai grupių kuratoriai nemokėjo susikalbėti su svečiais, bet tai nesutrukdė jiems susikalbėti ir net susidraugauti.
Klaipėdoje vyriausiajai savanorei 65-eri. Savanoriai – ne tik klaipėdiečiai. Keli žmonės atvažiavo iš Anykščių ir Utenos. Ne vienas jų atvyko į uostamiestį prieš kelias dienas iki festivalio pradžios ir atidžiai studijavo miesto žemėlapį, kad nepasiklystų patys bei nepaklaidintų svečių. O iš Radviliškio savanoriauti atvažiuoja tėvas ir dvi jo dukros. Ši šeimyna pasisiūlė globoti latvių grupes.
Egzotikos netrūks
Daugiausiai svečių sulauksime iš Estijos. Ši šalis kaimynė, kurioje "Europiada" vyks po dvejų metų, į Klaipėdą atsiuntė 39 ansamblius. Nors kiekvienas kolektyvas yra savaip įdomus ir rodo skirtingą programą, bene egzotiškiausiai mums gali pasirodyti Grenlandijos pasiuntiniai, iš kitų europiečių išsiskirsiantys ne tik garbiu amžiumi, bet ir neįprasta išvaizda bei ypač margais tautiniais drabužiais. Beje, viena šio ansamblio narių neįgali ir yra prikaustyta prie invalido vežimėlio, tačiau tai netrukdo jai kasmet dalyvauti festivalio renginiuose.
Miesto gatvėse matysime Belgijos, Šveicarijos, Kipro, Čekijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Estijos, Prancūzijos, Suomijos, Škotijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Olandijos, Portugalijos, Lenkijos šalių tautinės kultūros puoselėtojus.
Kiekvienas šventės dalyvis prisiminimui gaus po Klaipėdos žemėlapį, kaklaskarę su išsiuvinėtu "Europiados" ženklu, Klaipėdos ženkliuką.
Vienas svarbiausių uždavinių, tenkantis ne tik festivalio organizatoriams, bet ir kiekvienam klaipėdiečiui, pasistengti, kad miestas ir mūsų šalis nepaliktų svečiams slogaus įspūdžio.
"Europiada" truks 5 dienas
Dalyviai gyvens 17 mokyklų ir 6 viešbučiuose
Vasaros estradoje koncertams sumontuotos
4 šokių platformos
3 scenos muzikantams
Naujausi komentarai