Kad praėjusią vasarą uostamiestyje šurmuliavo vienas įspūdingiausių Europos tautų festivalių "Europiada", klaipėdiečiai turėtų būti dėkingi Gražinai Aleksandravičiūtei-Basford.

Būtent ji daugiau nei dešimtmetį stengėsi bei kovojo, kad ši šventė bent kartą vyktų ir Lietuvoje. Taip pat jos dėka šis festivalis buvo priviliotas į uostamiestį.

Nors G.Aleksandravičiūtė-Basford gimė ir užaugo Panevėžyje, o beveik 42 metus gyvena šalies sostinėje, ji teigė nuo pat pradžių žinojusi, kad "Europiada" turėtų vykti būtent Klaipėdoje.

"Vilniuje ir taip vasaromis gausu įvairių švenčių, o Klaipėdoje jų mažai. Be to, kaip šiandien prisimenu savo pirmąją pažintį su šiuo festivaliu – 1994 m. dalyvavau "Europiadoje", kuri vyko Vokietijoje, Frankenberge. Šiame miestelyje gyvena tik 5 tūkst. gyventojų, o per šventę į jį atvyko dar tiek pat dalyvių. Kažkuo tas miestelis man priminė Klaipėdos senamiestį, todėl ir pagalvojau, kad visus dalyvius reikėtų pakviesti būtent čia. Be to, Klaipėdoje pažinojau labai daug nuostabių žmonių, menininkų, kurie, tikrai žinojau, stengsis surengti nuostabią šventę", – pasakojo G.Aleksandravičiūtė-Basford.

Moteris prisiminė, jog šis festivalis jai paliko tokį įspūdį, kad ji nė nedvejodama nutarė siekti prisivilioti jį ir į Lietuvą. 1996 metais ji tapo Tarptautinio "Europiados" komiteto (IEC) nare ir daugybę metų visiems įrodinėjo, kad mūsų šalis tinkama šiai šventei.

Sykį į vieną IEC konferenciją, kuri vyko Antverpene, ji nusivežė ir parodė festivalio Klaipėdoje "Parbėg laivelis" įrašą. Jis visiems komiteto nariams paliko didelį įspūdį. Vėliau galimybes Klaipėdoje surengti šį festivalį ji aptarė su tuometine miesto valdžia bei, gavusi jos pritarimą, toliau IEC komitetui įrodinėjo, kad Klaipėda jau laukia šio festivalio.

G.Aleksandravičiūtė-Basford Klaipėdą kaip būsimąjį šventės miestą nuolat pristatinėdavo "Europiados" forumuose, kol galiausiai šio festivalio prezidentas Brunas Pitersas sutiko atvykti į Lietuvą ir susipažinti su Klaipėda.

"Kai pagaliau prezidentas rado laiko atvykti į Klaipėdą, šis miestas jau buvo gerokai pasikeitęs, išgražėjęs – uostamiestis B.Pitersui paliko įspūdį. Kaip šiandien pamenu, kad tuomet ant Jono kalnelio vyko Joninių šventė ir nors tada lietus pylė kaip iš kibiro, visi žmonės šoko, linksminosi. B.Pitersas buvo nustebintas, jog net ir tokiu oru žmonės moka švęsti", – prisiminė G.Aleksandravičiūtė-Basford.

Netrukus Klaipėdos savivaldybėje įvyko pirmasis oficialus Klaipėdos valdžios ir "Europiados" prezidento susitikimas. Tuomet ir buvo susitarta, kad "Europiada" 2009-aisiais vyks Klaipėdoje.

Vis dėlto G.Aleksandravičiūtė-Basford nepripažįsta, jog tai jos nuopelnas. Moteris tikino, jog tai, kad "Europiada" atvyko į Klaipėdą, yra daugybės žmonių nuopelnas.

"Kad "Europiada" atkeliavo į Lietuvą, tikrai ne mano nuopelnas – dėkoti reikėtų visiems Lietuvos ansambliams, kurie jau nuo 1996-ųjų vyko ir dalyvavo šioje šventėje. Jie atstovavo Lietuvai bei ragino visus pasistengti, kad "Europiada" į Klaipėdą atkeliautų kiek įmanoma greičiau. Tik jų pastangų dėka mums visiems ir pavyko šį festivalį prisikviesti", – pabrėžė pašnekovė.

Ji džiaugėsi, kad uostamiestyje buvo surengtas išties įspūdingas festivalis – vienas geriausių. Tad nė neabejojama, kad Klaipėda "Europiados" sulauks dar ne sykį.