Tokios diskusijos kilo rengiant miesto strateginį 2017–2020 m. veiklos planą. Taip pat nesutarta, kaip skaičiuoti finansavimo kultūros sričiai augimą.

"Kadangi kilo neaiškumų, atsivertėme prieš dvejus metus miesto tarybos kolegijos patvirtintą programą", – tvirtino miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

2015 m., kai buvo tvirtinama ši programa, finansavimas kultūros sektoriui siekė 2,84 proc. tuomečio miesto biudžeto. Nurodyta, kad 2019 m. jis turi pasiekti 5,68 proc.

"Tarybos kolegijos patvirtintoje programoje aiškiai nurodyta, kad vertinama procentinė išraiška, o ne absoliutūs skaičiai. Nuo 2015 m. biudžetas didėjo. Tad daugiau lėšų skirta visoms sritims. Taigi vertinti absoliučių skaičių negalima", – komentavo vicemeras.

A.Šulcas taip pat atkreipė dėmesį, kad programoje aiškiai matyti, jog finansavimas kultūrai padvigubės 2019 m.

"Nurodytos procentinės išraiškos dar nepasiekėme", – teigė mero pavaduotojas.

Diskusijų kilo ir dėl priemonių. Pasak A.Šulco, yra norinčiųjų kultūrai priskaičiuoti ir pinigus, kurie suliejami į asfaltą arba sumūrijami į sienas.

"Yra daug mylinčiųjų kultūrą, bet skaičiuojant kažkaip norima nusukti pinigus. Programoje nurodyta, kad finansavimas turi būti padvigubintas turiniui. Tokios pozicijos laikomės. Tai įrašyta ketverių metų savivaldybės strategijoje ir išskirta kaip prioritetas. Bet kuriuo atveju, manome, kad miesto kultūros gyvenimas ateityje dar bus turiningesnis ir įdomesnis. Tai labai svarbi sritis", – pabrėžė vicemeras.