„Tai – tik vertinimas“

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba išanalizavo 2015–2025 m. pirmojo pusmečio parengtas galimybių studijas.

Pagrindiniai vertinimo klausimai: kokios šiuo laikotarpiu buvo parengtos galimybių studijos, ar jos atliko nustatytų alternatyvų analizę ir buvo parinkta racionaliausia alternatyva, ar parengtos galimybių studijos turėjo tolesnę tąsą?

Galimybių studija – tai išsamus vertinimas, siekiant nustatyti siūlomo projekto ar idėjos praktiškumą ir gyvybingumą. Tarkime, ar Klaipėdos mieste prasminga įrengti metropoliteną arba statyti tiltą į Kuršių neriją.

Galimybių studijos apima įvairius veiksnius – techninius, ekonominius, teisinius. Tuo siekiama nustatyti, ar projektas gali būti sėkmingai įgyvendintas.

Per bemaž dešimtmetį Klaipėdos savivaldybės užsakymu buvo parengtas 31 toks dokumentas, tam skirta 956 tūkst. eurų.

„Mes atlikome galimybių studijų vertinimą, bet ne auditą. Buvo padaryta tam tikra jų apžvalga, mes nelyginome vienos studijos su kita ir to, kiek ji būtų kainavusi. Pirkimų nežiūrėjome. Pateikėme statistinę informaciją“, – patikslino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patarėja Audronė Vaitkevičiūtė.

Teko padėti į stalčių

Viena brangiausių galimybių studijų per pastarąjį dešimtmetį buvo „Perspektyvinių naujų viešojo transporto rūšių diegimas mieste“.

Šis tyrimas parengtas dar 2020 m. ir miesto biudžetui kainavo 372,7 tūkst. eurų.

„Ta viešojo transporto studija buvo labai plati. Ten buvo numatyta labai daug priemonių, kurios ir šiandien Strateginiame veiklos plane vienokia ar kitokia apimtimi yra numatytos. Šita studija kainavo brangiausiai, tačiau kiekviena galimybių studija yra individuali. Ar jos reikėjo, mes tokio klausimo nekėlėme, čia yra savivaldybės administracijos sprendimas“, – teigė S. Vaitkevičiūtė.

Pavyzdžiui, 2017 m. už jau kur kas kuklesnę – tik 9,9 tūkst. eurų sumą – buvo atlikta galimybių studija dėl Jūrininkų sveikatos priežiūros centro infrastruktūros plėtros, šį projektą dabartinė taryba sustabdė, tačiau auditoriai mano, kad projektas dar turi perspektyvų.

„Be galimybių studijos jau buvo parengtas ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro techninis projektas. Dabar visa tai padėta į stalčių, bet galutinio sprendimo nėra, kad šio centro niekada nebus. Gal kas nors ateityje jį įgyvendins. Mūsų tikslas buvo apžvelgti, ar, remiantis tomis galimybių studijomis, buvo kažkas daroma. Dauguma atvejų projektai buvo įgyvendinami“, – teigė A. Vaitkevičiūtė.

Požiūris: rinkodaros specialisto R. Vaitiekūno nuomone, anaiptol ne visos galimybių studijos turi tolesnę tąsą ir išliekamąją vertę. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Liko tik popieriuje

Vienas projektų, kuris kol kas irgi tik popieriuje ir jau gana seniai, – naujų miesto kapinių steigimas.

Tuo klausimu buvo užsakytos net keturios galimybių studijos.

Pirmoji – 2017 m. „Klaipėdos miesto kapinių plėtra“, kainavusi 14,5 tūkst. eurų.

Po metų už 2,5 tūkst. eurų užsakyta galimybių studija dėl krematoriumo Klaipėdoje ir priemiesčio teritorijoje statybos zonos nustatymo.

Mes atlikome galimybių studijų vertinimą, bet ne auditą.

Dar po ketverių metų už 14,8 tūkst. eurų užsakyta galimybių studija dėl naujų kapinių teritorijų.

O dar po dvejų metų prireikė dar vieno galimybių studijos papildymo tuo pačiu klausimu už 10 tūkst. eurų.

„Tai rodo, kad savivaldybė ieškojo sprendimo, darė veiksmus. Tiesa, naujų kapinių lig šiol nėra, nes tikslas ir buvo ne praplėsti esamas, o įsteigti naujas miesto kapines. Vis dėlto nėra galutinio sprendimo, kad tų kapinių nebus“, – teigė A. Vaitkevičiūtė, atkreipusi dėmesį, kad negalima teigti, jog ir šiuo atveju galimybių studijų pirkimas buvo beprasmis.

Brangus renovacijos klausimas

2022 m. už daugiau nei 12 tūkst. eurų atlikta galimybių studija „Kultūros centro Žvejų rūmai modernizavimo koncepcija“.

Pagal ją Žvejų rūmų modernizavimui būtų reikėję milijonų, tad šio sumanymo miesto politikai atsisakė dar praėjusią kadenciją.

Klausimas, ar buvo prasminga išleisti 12 tūkst. eurų galimybių studijai, kad tai būtų išsiaiškinta?

„Taryba priėmė politinį sprendimą Žvejų rūmų modernizavimą išskaidyti į mažesnius projektus ir juos pamažu įgyvendinti. Strateginiame plane yra numatyta sutvarkyti prieigas prie pastato, tvarkyti salės sceną. Tad negalima teigti, kad nieko nebus daroma“, – kalbėjo savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos patarėja.

Išlaidos: lygiai prieš 10 metų už 44 tūkst. eurų buvo atlikta Atgimimo aikštės ir gretimybių raidos galimybių studija, kurios papildymas po metų kainavo dar beveik 5 tūkst. eurų. / A. Sungailaitės nuotr.

Kokia iš to nauda?

2015 m. už 3,7 tūkst. eurų buvo atlikta Klaipėdos jaunimo situacijos galimybių studija.

Joje pateiktas situacijos tyrimas ir nustatyti uostamiesčio ir Vakarų regiono jaunimo vietos gyventi, mokytis ir dirbti pasirinkimo prioritetai. Tik kas toliau?

2023 m. jau už 40 tūkst. eurų buvo atlikta galimybių studija dėl jaunimo politikos plėtros Klaipėdos savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

„Joje pateiktos rekomendacijos ir siūlymai darbo su jaunimu plėtrai, alternatyvos nenagrinėtos“, – rašoma savivaldybės auditorių vertinime.

Kam tai buvo daroma, nežinia.

Viena brangesnių galimybių studijų buvo 2020 m. užsakytas tyrimas dėl seniūnijų poreikio Klaipėdoje.

Tam išleista 69 tūkst. eurų. Kokia viso to nauda, vėlgi – neaišku.

2022 m. buvo atliktas „Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos sporto infrastruktūros valdymo alternatyvų parinkimo ir poveikio konkurencijai vertinimas“.

Jame buvo nagrinėjamas trijų sporto organizacijų, biudžetinių įstaigų sporto centro „Gintaras“, Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos ir Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos pertvarkymas iš biudžetinių į viešąsias įstaigas.

Kaip vertinime rašė savivaldybės auditoriai, šioje galimybių studijoje buvo pateiktos trys alternatyvos, kaip šias sporto organizacijas pertvarkyti į viešąsias įstaigas, bet nepasirinkta nė viena alternatyva, visos trys įstaigos tebėra biudžetinės įstaigos.

Galimybių studija miestui šiuo klausimu kainavo 8,7 tūkst. eurų.

Be kita ko, 2024 m. už beveik 47 tūkst. eurų užsakyta galimybių studija dėl Klaipėdos stadiono perspektyvų regione.

Liekamoji vertė ir kaina

Per artimiausius kelerius metus lėšų galimybių studijoms numatyta mažiau nei joms buvo išleista pastarąjį dešimtmetį.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2025–2027 m. strateginį veiklos planą iki 2027 m. suplanuota parengti keturias galimybių studijas, tam skiriant 155,5 tūkst. eurų.

Planuojama atlikti Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo optimizavimo bei veiklos modernizavimo galimybių studiją, Klaipėdos kvartalų energinio efektyvumo didinimo, Melnragės ir Girulių kurortinės vietovės bendrojo plano parengimo ir Smiltynės kurortinės vietovės bendrojo plano parengimo galimybių studijas.

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas teigė, kad neretai savivaldybės užsakytos galimybių studijos yra tarsi finansinis gelbėjimosi ratas viešosioms įstaigoms, kurios rengia tas studijas.

„Kita šio reikalo pusė – rimtesnės, universitetų mokslininkų atliekamos studijos, kuriomis siekiama spręsti, tarkime, Klaipėdos geoterminių resursų klausimus, arba studijos, susijusios su oro tarša, liečiančios gyventojų sveikatą ar jų poreikius, manau, yra prasmingos ir reikalingos. Pinigus tokioms galimybių studijoms skirti būtina. Vis dėlto dalis studijų, atvirai tariant, užsakomos tik tam, kad palaikytų kai kurių viešųjų įstaigų egzistenciją. Tai patys suprantate, kokia ta jų tyrimų svarba“, – teigė R. Vaitiekūnas.

Nepaisant to, anot rinkodaros specialisto, dalies tokių galimybių studijų išliekamoji vertė vis dėlto yra.

„Dar vienas aspektas – galimybių studijos liekamoji vertė gali būti nedidelė, bet jos atlikimo suma didelė. Tokių variantų irgi gali pasitaikyti“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.