Trūko kantrybė

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pripažino, kad jis kantrus žmogus, tačiau šį kartą jo kantrybė trūko.

Apie tai, kad Kelių direkcija nutraukė sutartį su šilutiškių įmone „Kavesta“, B. Markauskas sužinojo iš pašalinių. Kelių direkcija savivaldybės apie tai neinformavo.

„Laikau save kantriu žmogumi, bet po Lietuvos automobilių kelių direkcijos akibrokšto kantrybės taurė šiai valstybės valdomai įmonei išseko. Mano kantrybės riba – viena pagrindinių įvažų į Gargždus – Tilto gatvė. Tikrai įdėta daugybė darbo, kad pagaliau prasidėtų jos rekonstrukcija. Ir ne tik darbo, bet ir savivaldybės pinigų, kad tik šis kelias atsidurtų direkcijos prioritetų sąraše. Darbai strigo, kėlė nepatogumų gyventojams, bet Kelių direkcija tikino, jog viskas gerai, darbai bus padaryti, reikia tik šiek tiek kantrybės“, – tikino B. Markauskas.

Klaipėdos rajono merą labiausiai pribloškė tai, kad su direkcijos atstovais buvo susitikta visiškai neseniai, praėjusių metų gruodį.

„Eilinį sykį valstybės įmonei nusispjauti į visus, juk iš Vilniaus geriau matyti, kam ir ko reikia. O jūs, gargždiškiai, kentėkite – darbus padarysime gal 2024, o gal ir 2025 m.“, – pyko meras.

Nuo sutarčių pasirašymo praėjo net treji metai, tačiau rezultato vis dar nėra, nematome ne tik darbų, nematome net projektų.

Septynios sutartys

Rajone kilo nerimo banga – kas bus su kitais projektais, į kuriuos savivaldybė investavo savo lėšų?

„Jau akivaizdu, kad Kelių direkcija ne tik nesilaiko duoto žodžio, ji nesilaiko net teisinių sutarčių. Mes buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie pasirašėme net septynias sutartis su direkcija, kad tik greičiau būtų pradėti tvarkyti valstybei priklausantys keliai. Tai ir Ežero, Rasytės gatvės Sendvaryje, Laisvės gatvė Veiviržėnuose, Klaipėdos gatvė Kretingalėje, ta pati Tilto gatvė ir Kretingos plentas Gargžduose. Prie visų šių kelių, kad tik jie būtų greičiau sutvarkyti, nes juos jau ir keliais gėda vadinti, įsipareigojome prisidėti nuo penktadalio iki trečdalio viso projekto lėšų“, – pabrėžė B. Markauskas.

Rajono galva pripažino, kad jei savivaldybė nebūtų skyrusi savo biudžeto lėšų, gatvės dar dešimtmetį būtų likusios duobėtos ir netvarkytos.

„Visos šios išvardytos gatvės jau turėjo būti rekonstruotos iki praėjusių metų pabaigos arba dar šiais metais. Nuo sutarčių pasirašymo praėjo net treji metai, tačiau rezultato vis dar nėra, nematome ne tik darbų, nematome net projektų“, – šiurpo B. Markauskas.

Bronius Markauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klausimas – ministrui

Klaipėdos rajono meras kritikos pažėrė ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui.

„Ministre, gal jau laikas imtis rimtų žingsnių ir peržiūrėti direkcijoje vykstančius procesus, o ne vien imituoti jos pokyčius pakeičiant į akcinę bendrovę? Juk pernai būtent jūsų ministerija mus nominavo „Auksinei krivūlei“ kaip savivaldybę, skiriančią daugiausiai lėšų savo kelių infrastruktūrai. Mariau Skuodi, jei atsimenate, atsiimdamas tą krivūlę iš jūsų rankų, aš garsiai akcentavau, jog būtų gerai, kad savivaldybėms nereikėtų remontuoti valstybės kelių ir pati valstybė tam skirtų pakankamai lėšų. Ar jums, ministre, tokia situacija atrodo normali?“ – socialiniame tinkle viešai į susisiekimo ministrą kreipėsi B. Markauskas.

Ar jums, ministre, tokia situacija atrodo normali?

Klaipėdos rajono savivaldybė per kelerius metus net keturis kartus padidino keliams skiriamų lėšų apimtis – nuo 3 mln. eurų 2019 m. iki 12 mln. eurų 2022-aisiais.

„Auksine krivūle“ savivaldybė buvo apdovanota už didžiausias investicijas į vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą.

Vien per 2022 m. išasfaltuota apie 12 km kelių, o automobilių stovėjimo vietų įrengta daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių metrų plote.

Gargždų miesto gyventojai aplinkkeliais važinėja nuo 2020 m. liepos vidurio, kai Tiltų gatve buvo uždarytas eismas.

„Ministre, jūsų valdoma įmonė šį projektą sužlugdė. Daug klausimų kyla ir dėl kitų projektų ateities. Ar jūs esate pasiruošę vykdyti įsipareigojimus, pradėti realius darbus? Ar ir toliau užsiimsite neaišku kuo, o mes, rajono gyventojai, turėsime kęsti netvarką jums priklausančiuose keliuose?“ – klausimais nuoskaudą liejo B. Markauskas.

Po sulaikymo – STT byla

Oficialiai tikinama, kad įmonė „Kavesta“ penkis mėnesius vėlavo užbaigti projektą.

Šios įmonės vadovą Dionizą Liatuką Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo sulaikiusi sisteminės korupcijos byloje.

Šioje byloje įtarimai pareikšti Šilutės rajono savivaldybės administracijos vadovui Virgilijui Pozingiui, kuris galėjo 40 tūkst. eurų vertės statybinėmis medžiagomis priimti padėką iš verslininkų, laimėjusių viešuosius Šilutės savivaldybės pirkimus.

Prieš pradedant dirbti „Kavestai“, iš pat pradžių Klaipėdos rajono savivaldybė tvarkė lietaus kanalizacijos sistemą, įrengė valymo įrenginius, kad į Minijos upę patektų mažiau teršalų.

Tik tuomet buvo vykdomas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas ir asfaltavimo darbai.

Realybė: Klaipėdos rajono savivaldybė su Kelių direkcija pasirašė septynias sutartis dėl gatvių remonto. Nuo sutarčių pasirašymo praėjo net treji metai, tačiau laukto rezultato vis dar nėra. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žiemą nedirba

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, kuris spalį buvo pranešęs, kad nuo sausio 1-osios trauksis iš pareigų, bet to dar nepadarė, sureagavo į B. Markausko paviešintą nuomonę socialiniame tinkle „Facebook“.

„Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rangovas nevykdė įsipareigojimų ir dėl jo kaltės sutarties užbaigimo terminas vėlavo penkis mėnesius, direkcija buvo priversta nutraukti sutartį ir skubos tvarka skelbs naują pirkimą likusiems darbams atlikti. Planuojama, kad darbai prasidės šių metų birželio mėnesį. Deja, tik nutraukus sutartį buvo galima išjudinti susidariusią situaciją iš mirties taško ir užtikrinti, kad gyventojams, nors ir vėliau, bet visgi pagaliau būtų įrengta saugi infrastruktūra“, – dėstė R. Lipkevičius.

Pagal naują rangos sutartį, turėtų būti baigtos įrengti atraminės sienutės, pėsčiųjų tvorelė, poilsio aikštelė pėstiesiems ir dviratininkams, kelio ir pėsčiųjų bei dviračių tako apšvietimas, rekonstruotas esamas autobusų laukimo paviljonas, įrengti nauji kelio ženklai, horizontalusis dangos ženklinimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad darbai žiemą dėl oro sąlygų įprastai nėra vykdomi. Iki kol bus atnaujinti darbai, papildomai įvertinsime statybvietę eismo saugos požiūriu. Dėkojame eismo dalyviams už supratimą“, – pažymėjo direkcijos vadovas.

Direkcija kviečia partnerius domėtis projektu ir indikuoti apie kylančias problemas.

Paskutinis R. Lipkevičiaus komentaro sakinys visai įsiutino Klaipėdos rajono valdžią.

„Atsižvelgiant į tai, kad direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija turi net kelias pasirašytas bendradarbiavimo sutartis, informacija apie vykdomus darbus yra teikiama nuolat susitikimų metu. Direkcija kviečia partnerius domėtis projektu ir indikuoti apie kylančias problemas“, – pasisakymą užbaigė R. Lipkevičius.

Po tokių frazių rajono merui B. Markauskui beliko tik gūžčioti pečiais – į direkciją per praėjusius metus juk važiuota ne kartą, tačiau gruodį apie planuojamą sutarties nutraukimą direkcijoje niekas net neprasižiojo.

Savivaldybė niekuo dėta?

Kelių direkcija, paklausta, kodėl neinformavo Klaipėdos rajono savivaldybės, dienraščiui aiškino, kad projektą ji vykdo be savivaldybės partnerystės.

Įmonės atstovė pakartojo R. Lipkevičiaus frazę, esą pačiai savivaldybei derėjo labiau domėtis projektais.

„Projektas yra įgyvendinamas valstybinės reikšmės kelyje, o už valstybinės reikšmės kelius yra atsakinga bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Projektas vykdomas be savivaldybės partnerystės. Savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikšmės kelius ir gatves. Net ir tais atvejais, kai projektai yra įgyvendinami be savivaldybių partnerystės, Kelių direkcija visuomet suteikia informaciją savivaldybėms, jeigu jos kreipiasi. Kelių direkcija kviečia suinteresuotas šalis domėtis projektais ir indikuoti apie kylančias problemas“, – į "Klaipėdos" siųstus klausimus atsakė direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė.

Dienraštis taip pat klausė direkcijos, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta sutartis su įmone „Kavesta“.

„Įgyvendinant projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ dėl rangovo kaltės sutarties užbaigimo terminas vėlavo 5 mėn., taip pat rangovas nepratęsė sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos (draudimo) ir kt.“, – tikino A. Ramoškaitė.

Direkcija suskaičiavo, kad šiuo metu jau atliktų darbų vertė sudaro apie 40 proc. visos sutarties vertės.

„Likę darbai, susiję su atraminių sienučių įrengimu, bus užbaigti nauja rangos sutartimi. Taip pat pagal naują sutartį planuojama įrengti pėsčiųjų tvorelę, poilsio aikštelę pėstiesiems ir dviratininkams, kelio ir pėsčiųjų bei dviračių tako apšvietimą, numatyta rekonstruoti esamą autobusų laukimo paviljoną, taip pat planuojama įrengti naujus kelio ženklus, horizontalų dangos ženklinimą“, – nepadarytus darbus vardijo A. Ramoškaitė.

Ruošiasi skelbti konkursą

Naują rangos konkursą Kelių direkcija dar tik ruošiasi skelbti.

„Viešojo pirkimo konkursą planuojama paskelbti 1-ąjį šių metų ketvirtį. Sėkmingai atlikus viešojo pirkimo procedūras, planuojama, kad darbai prasidėtų šių metų birželio mėnesį, o darbų pabaiga – 2024 m. pirmas pusmetis“, – aiškino A. Ramoškaitė.

Dienraštis domėjosi, ar šilutiškių įmonė „Kavesta“, penkis mėnesius vėluojanti užbaigti darbus, sulaukė kokių nors sankcijų.

„Kadangi rangovas nepratęsė sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos (draudimo) ir kt., sutartis buvo nutraukta. Taip pat dėl rangovo vėlavimo laiku atlikti visus sutartyje aprašytus įsipareigojimus buvo skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Kelių direkcija pažymi, kad įvykdžius viešąjį pirkimą dėl likusių rangovo neatliktų darbų Kelių direkcija kreipsis į rangovą dėl patirtų nuostolių atlyginimo“, – patikino Kelių direkcijos atstovė.

Kadangi žlugo Gargždų miestui itin svarbus projekto užbaigimas dėl įmonės „Kavesta“ įsipareigojimų nevykdymo, o įmonės vadovui STT yra iškėlusi bylą, panašu, kad gali įstrigti ir daugiau Kelių direkcijos projektų.

Viešųjų pirkimų suvestinėje matyti, kad su šia įmone pasirašyta daugybė sutarčių, kurių įgyvendinimas turi baigtis 2023 arba 2024 m.

„Sutartys, kuriose rangovai vykdo savo įsipareigojimus, yra tęsiamos, o jeigu nevykdo, tuomet sutartys yra nutraukiamos ir skelbiami nauji pirkimai“, – lakoniškai į klausimą, kas nutiks su kitomis direkcijos sutartimis su šia įmone, atsakė A. Ramoškaitė.