Išstūmė burlaivius

Dar ir šiandien Lietuvoje, o gal ir ne tik joje, daug kas painioja motorinius laivus su garlaiviais. Visai neseniai informaciniame leidinyje "Wikipedia" užkliuvo dvi nuotraukos, kur nurodyta, kad mūsų dienomis keleivius Vilniuje ir Druskininkuose plukdo garlaiviai, nors nuotraukose matyti tipiški motoriniai laivai.

Garlaivio pagrindinis variklis buvo garo mašina. Garo varikliai buvo dideli, gremėzdiški. Jie būdavo varomi anglimis, kurios kaitindavo vandenį, išgaudavo garą, o šis sukdavo mentis.

Istoriškai pirmuoju garlaiviu yra laikomas 1783 m. Prancūzijoje sukonstruotas nedidelis garinis laivelis "Pyroscaphe", kurio modelis yra Prancūzijos nacionaliniame jūrų muziejuje Paryžiuje.

Pradžioje išskirtinė garlaivių ypatybė buvo tai, kad jie turėjo didelius mentinius laivų varomuosius ratus, dažniausiai abiejuose bortuose, kad tolygiai plauktų. Vėliau ratus pakeitė kur kas mažesni sraigtiniai varytuvai, kurie gerokai patobulinti ir dabar yra laivuose, tik jau motoriniuose.

Garlaivių eros pradžia laikomas XIX a. Daugelyje vietų garlaiviai ėmė išstumti burinius laivus, bet ne iš karto.

XIX a. pradžioje garlaiviai buvo pažangos ženklas. Tačiau dėl šių laivų pasitaikydavo ir įvairių incidentų. Žinoma atvejų, kai plaukiant garlaiviui sprogdavo jo katilas. Žūdavo ir keleiviai, ir laivo įgula.

XIX a. nemaža dalis garlaivių be garo variklių dar turėjo ir bures. Tai galėjo būti kažkas panašaus į mūsų laikus, kai dideliuose, netgi krovininiuose buriniuose laivuose montuojamos įspūdingos pačios įvairiausios konstrukcijos burės, tačiau  įrengiami ir manevravimui skirti pagalbiniai varikliai.

Egzotika: upiniai garlaiviai itin suklestėjo Amerikos upėse, o ypač Misisipėje, kur parodytas 1876 m. laivas.

Garlaiviai Klaipėdoje ir pasaulyje

Garlaivių era neaplenkė ir Klaipėdos. 1840 m. pastatytas pirmasis garlaivis. Tai buvo 95 BRT, 50 AG garlaivis "Friedrich Wilhelm IV".

Tuo metu pasaulyje garlaiviai nebebuvo jokia naujiena. Nuo 1838 m. garlaiviai jau plaukiojo per Atlantą, plukdė keleivius ir paštą. Liniją atidarė škotų prekybininkas Macgregoras Lairdas (1808–1861) ir amerikietis advokatas Junius Smitas (1780–1853), kurie įsteigė JAV garlaivių navigacijos kompaniją. Atlanto linijoje tarp Didžiosios Britanijos ir Amerikos plaukiojo garlaiviai "British Queen", taip pavadintas Anglijos karalienės Viktorijos garbei, ir "President" – JAV valstybės vadovo garbei. Abu šie laivai papildomai turėjo ir po tris stiebus burėms pakelti.

Garlaivių era laikomas laikotarpis iki XX a. pradžios. Iki šiol žinomiausiu pasaulio garlaiviu yra laikomas 1912 m. nuskendęs "Titanikas". Oficialiai jis nuskendo po susidūrimo su ledkalniu. Tačiau viena iš versijų, kodėl su ledkalniu susidūręs laivas taip smarkiai buvo pažeistas ir greitai nuskendo, yra ir tai, kad, dar išplaukiant laivui iš Anglijos, viename iš jo skyrių  buvo kilęs gaisras kūrenant garlaivio katilą. Kadangi laive buvo daugiau katilų, patalpą su užsidegusiu katilu užblokavo. Gaisras į laivą nepersimetė, tačiau jam pakenkė. Įkaito dalis laivo metalinio korpuso, kuris buvo sukniedytas, todėl susidūrimo su ledkalniu metu karštos korpuso metalo lakštų kniedės buvo lengvai pažeistos.

Pražiopsojo pradžią

Pirmojo garlaivio statyba Klaipėdoje 1840 m. nors ir buvo signalas, kad burlaivių era baigiasi, tačiau jų iš karto nepasmerkė. Burlaiviai Klaipėdoje dar buvo statomi kelis dešimtmečius. XIX a. viduryje Klaipėdoje buvo mažiausiai penkios burlaivių statyklos. Ypač produktyviai dirbo burlaivių statybos meistras Behrendas Pieperis. Jis nuo 1829 m. iki savo mirties 1877 m. pastatė 144 laivus. Tarp jų nebuvo nė vieno garlaivio, nors 1829 m., kai jis statė pirmąjį laivą, garlaivių era pasaulyje jau buvo prasidėjusi.

Klaipėdos laivininkystės bendrovės XIX a. pabaigoje pražiopsojo momentą, kai pasaulyje garlaiviai ypač sparčiai ėmė keisti burlaivius.

Masinės garlaivių statybos laikotarpis fiksuojamas po 1875 m., kai Klaipėdoje pradėjo veikti Hamburgo laivų statytojų įkurta statykla. Joje dirbę laivų statytojai statė nedidelius laivus, skirtus uosto reikmėms. Tai buvo gariniai vilkikai, taip pat ir upiniai krovininiai bei keleiviniai laivai, kurie galėjo plaukti į Kuršių marias, Nemuną.

Galima prisiminti, kad 1875 m. Klaipėdos miesto laivų savininkai turėjo 96 burlaivius ir tik 7 nedidelius garlaivius.

Manoma, kad Klaipėdos laivininkystės bendrovės XIX a. pabaigoje pražiopsojo momentą, kai pasaulyje garlaiviai ypač sparčiai ėmė keisti burlaivius. Tai iš dalies lėmė, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Klaipėdos laivų savininkams sunku buvo konkuruoti su kitų šalių laivų savininkais. Nes jose didžiausią dalį laivų jau sudarė garlaiviai, o po to ėmė įsitvirtinti ir motorlaiviai.

Dėl to, kad laivų savininkai neužsakinėjo statyti didesnių garlaivių, jų statyba Klaipėdoje beveik nevyko, išskyrus mažus laivus.

Prisiminimas: taip atrodė pirmasis garlaivis "Pyroscaphe", kurio maketas saugomas Paryžiaus jūrų muziejuje. Redakcijos archyvo nuotr.

Mažų garlaivių statybos

Išskirtiniu garlaiviu tapo žvejybinis kuteris, kuris 1886 m. buvo pristatytas amatų parodoje Berlyne. 1889–1894 m. iš viso buvo pastatyta 15 garlaivių kuterių. Ši produkcija 1895 m. pelnė sidabro medalį Karaliaučiaus amatų parodoje.

Be Hamburgo laivų statytojų įkurtos statyklos, Klaipėdoje nedidelius garlaivius statė ir buvusio burlaivių statytojo L.Egerto laivų statykla.

1887 m. Klaipėdoje atsirado mažų garlaivių statybos fabrikas "Kroll und Eulert" (Maschinen-Schiffbau, Giesserei und Kesselschmiede Kroll und Eulert). Ji 1893–1599 m. nuleido į vandenį apie 40 įvairios paskirties laivų (19 sraigtinių ir 5 ratinius garlaivius, 6 transporto laivus Vokietijos kariniam laivynui, 5 garinius barkasus. Išskirtiniai laivai buvo du metalinio korpuso 207 tonų talpos krovininiai garlaiviai.

Tuo metu Klaipėdoje veikė ir dar vienas mažesnis laivų statybos fabrikas, kuris nuo 1897 m. vadinosi "Klaipėdos laivų statykla ir mašinų fabrikas R.Šnaideris ir Ko" (Memeler Schiffswerft und Maschinenfabrik R.Schneider & Co). Jis statė vilkikus, baržas. Iki 1897 m. pastatęs 6 garlaivius, vėliau jis pastatė dar 7 laivus.

Nuo 1904 m. "Kroll und Eulert" Klaipėdoje neliko. Intensyvesnės veiklos ėmėsi "R.Šnaideris ir Ko" 1905–1906 m. ši firma pastatė keletą vilkikų, porą krovininių baržų, nedidelį specialios paskirties garlaivį, 1908 m.– 4 mažus sraigtinius garlaivius, 1909–1911 m. – 3 nedidelius garlaivius.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.