Turėjo versti į rusų kalbą

Tel Avivo "Cavto" teatro gastrolės turėjo sutapti su Izraeliui labai svarbia data – valstybės 70-mečiu.

Tai vienas iš daugybės renginių, skirtų šiai progai paminėti mūsų šalyje.

Tačiau planuoti spektakliai Lietuvoje ir Latvijoje atšaukiami. Tai didžiosiomis raidėmis paskelbta bilietų platintojų interneto portaluose.

"Mes Lietuvoje tikrai nebūtume atšaukę tų spektaklių, bet rygiečiai atsisakė. Ir gastrolės mums tapo per brangios. Kodėl taip nutiko, yra daug priežasčių, kurių net nenoriu minėti", – ne itin atviravo vienas šių gastrolių organizatorių klaipėdietis Algirdas Guzauskas.

"Cavto" teatro atvykimas Baltijos šalyse pradėtos derinti prieš tris mėnesius. Tada apsispręsta dėl datų.

Rygoje surasti renginio rėmėjai, kurie pažadėjo finansuoti pasirodymus Latvijoje.

Taigi gegužės 13-ąją Latvijos kultūros bendruomenių namuose turėjo būti parodyta Jonatano Kalderono pjesė "Po oda".

Prieš tai – gegužės 11 d. spektakliai turėjo vykti Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre, o kitą dieną – Klaipėdos dramos teatre.

Renginiams ypač kruopščiai ruoštasi, nes pjesė turėjo būti vaidinama jidiš kalba, verčiant į rusų kalbą.

Lemtingas sprendimas

Tačiau viskas apsivertė, kai atėjo žinutė iš Rygos, kad rėmėjai staiga apsigalvojo. Be to, parduoti vos keli bilietai, todėl spektaklis neįvyks.

"Viskas iš pradžių buvo gražu ir gerai, latvių spauda palankiai atsiliepė, bet dabar yra, kaip yra. Labai liūdna", – apgailestavo A.Guzauskas.

Dienraščio duomenimis, Latvijoje į šį spektaklį buvo nupirkti tik pavieniai bilietai, o Klaipėdoje ir Vilniuje priešingai – jų įsigyta gana daug.

Progresyviais kultūriniais projektais garsėjanti Latvijos sostinė šiuo atveju pasirodė labai keistai ir provincialiai.

Galima tik spėlioti, kodėl taip nutiko. Nežinia, kas taip šokiravo rygiečius, ar svastika ant pagrindinės spektaklio afišos, ar pati holokausto tema, o gal apie homoseksualią meilę kalbantis pjesės siužetas?

Ši pjesė buvo rodyta ir JAV, ir Vokietijos teatrų festivaliuose ir visur puikiai priimta bei gerai įvertinta tiek žiūrovų, tiek kritikų.

Tačiau Rygoje šįsyk į spektaklį "Po oda" sureaguota neadekvačiai.

Šokiruojantis pjesės siužetas

Veikiausiai žmonių priešiškumui įtakos galėjo turėti pats pjesės turinys.

Spektaklis grįstas tikra istorija, kurios pagrindas – nacės Ilzos Kulman ir žydų primabalerinos Šarlotės Rozner, kuri buvo Nojengamo konclagerio (veikė nuo 1939 m. netoli Hamburgo) kalinė, homoseksualios meilės istorija.

Š.Rozner šiuo metu yra 92 metai, ji gyvena Tel Avive.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis išgyvenusių kalinių iš Nojengamo buvo pervežta į kitą stovyklą Bergen Belzene (veikė nuo 1943 m. netoli Hanoverio).

Tada nacė I.Kulman ryžosi neįmanomam dalykui. Moteris persirengė kaline, apsimetė žyde, kad pakliūtų į lagerį ir būtų šalia savo mylimosios Šarlotės.

Kai koncentracijos stovyklą išvadavo sąjungininkų pajėgos, Šarlotė išdavė Ilzą ir pranešė, kad ji buvo nacistė. Ilzą teisė ir ji buvo nubausta mirties bausme kaip karo nusikaltėlė.

Pjesėje figūruoja ir dar viena kalinė Ida Berman, Šarlotės draugė, kuri žuvo likus labai nedaug iki lagerio išvadavimo.

Šią baisią žydės ir nacės meilės istoriją teatro scenai pritaikė režisierius Rakefetas Benjaminas, pagrindinius vaidmenis atlieka Izraelio artistės Ilana Kiviti-Davenport, Jaelė Frimer-Savil ir Michalas Vitmanas Naoras.

Dienraščio duomenimis, net pačius žydus šokiruoja šis istorijos siužetas.

Akivaizdu, kad šitai pjesei konservatyvūs žiūrovai, nepriklausomai nuo tautybės, dar nėra pasirengę ir socialiai subrendę.

Boikoto priežastys – politinės?

Spektaklio organizatoriams Baltijos šalyse teko pranešti į Tel Avivą, kad įvyko force majeure ir esą "datos pjesei rodyti yra netinkamos, nes sutampa su gegužės mėnesio šventėmis", kai posovietinėje erdvėje dar gyvos pergalės prieš nacistinę Vokietiją šventimo tradicijos.

Galima tik spėlioti, kodėl gausi rusakalbių Rygos gyventojų bendruomenė nusprendė ignoruoti Tel Avivo trupės spektaklį. Viešai savo nuomonės šiuo klausimu niekas neišsakė, kol kas apie tai tyli ir latvių žiniasklaida.

"Gal, jei spektaklio tema būtų kita, jei turinys būtų apie žydų gyvenimą, jų dainas, šokius, gal nebūtų taip užkliuvęs. Šiuo atveju buvo dvi nuomonės. Vieni manė, kad pjesė verta dėmesio, kiti – priešingai. Galiausiai viskas baigėsi spektaklio atšaukimu. Bet aš dar nepraradau vilties, gal pavyks pasikviesti šitą trupę į Lietuvą kitu metu", – sakė A.Guzauskas.

Latvijoje – nepatogi tema

Dar viena versija, kodėl atšauktas Izraelio teatro pasirodymas Rygoje, galėtų būti tai, kad Latvijoje holokausto tema yra itin nepatogi ir šiandien.

Skirtingais duomenimis, gyvų liudininkų, išgyvenusių holokaustą Latvijoje, buvo likę apie tūkstantį (tarp jų – 200 moterų ir 50 vaikų).

Jie irgi išliko tik latvių, rizikavusių savosiomis gyvybėmis, dėka. Tie padorumą išsaugoję žmonės slėpė it žvėris persekiojamus žydus savo namuose ir nepasidavė masiniam pamišimui nekaltu pavadinimu "Galutinis klausimas" (Endlsung – vok.).

Nors Latvijoje prieškariu gyveno perpus mažiau žydų tautybės žmonių nei tuo metu Lietuvoje, vis dėlto po holokausto išgyvenusiųjų ten liko tik vos daugiau nei vienas procentas.

Lietuvoje šis procentas siekia penkis.

Ciniški ir baisūs skaičiai, po kuriais slypi žmonijos, ne tik žydų, lietuvių ar latvių tautų katastrofa, apie kurią nenorima kalbėti ir apie ją girdėti, juolab matyti, net ir po 70 metų.