Verslininkai jau ne vienus metus godžiai dairosi į savivaldybei priklausančią bendrovę "Gatvių apšvietimas" ir siekia jos privatizavimo. Tačiau miesto vadovai tikina nenusiteikę jos parduoti. Maža to, prabilta apie ambicingus planus plėstis į regioną.

Skolininkė – savivaldybė?

Pagal 2013 m. įmonės finansinės veiklos ataskaitą, pernai "Gatvių apšvietimas" uždirbo 83 tūkst. litų pelno.

"Kai prieš trejus metus atėjau į bendrovės stebėtojų tarybą, ši įmonė dirbo nuostolingai. Tada iškėlėme reikalavimą, kad dirbti pelningai arba bent jau nenuostolingai yra privalu. Jie pernai gavo pelno. Šiemet metų viduryje mus pasiekė pranešimas, kad bendrovė vėl krito į nedidelį nuostolį. Ir stebėtojų taryba pareikalavo, kad jie imtųsi priemonių nuostoliams sumažinti", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės vicemeras, bendrovės "Gatvių apšvietimas" stebėtojų tarybos pirmininkas Artūras Šulcas.

Pasak A.Šulco, palyginti su kitomis savivaldybės įmonėmis, "Gatvių apšvietimo" nuostoliai nėra dideli.
Esą šitas nuostolis atsirado, nes pati savivaldybė bendrovei nevisiškai atsiskaito už suteiktas paslaugas.

"Mieste yra maždaug 14 tūkst. žibintų, tai yra apšvietimo stulpų. Pagal miesto tarybos nustatytą tarifą įmonei už visų jų priežiūrą turėtų būti mokama. Bet kai prasidėjo krizė, mokėti buvo nutarta tik už 10 tūkst. šviestuvų priežiūrą. Taigi savivaldybei bendrovė suteikia 10 procentų "nuolaidą", o to negalėtų būti", – pabrėžė A.Šulcas.

Kokią sumą šiuo metu miestas už paslaugas skolingas "Gatvių apšvietimui, vicemeras atskleisti nepanoro.
Tačiau pernai savivaldybės įsiskolinimas bendrovei metų pabaigoje siekė beveik 768 tūkst. litų.

Prieš mėnesį posėdžiavusi įmonės stebėtojų taryba priėmė nutarimą, kad jokių nuolaidų taikyti negalima. Esą yra nustatyti tarifai ir pagal juos turi būti atsiskaitoma.

"Ar skolą savivaldybė bendrovei grąžins, derybų klausimas. Nereikia pamiršti, kad per krizę mieste buvo išjungtas kas antras žibintas. Nuo spalio vidurio ketiname įjungti visą apšvietimą visame mieste", – pažadėjo A.Šulcas.

Norėtų nusipirkti

A.Šulcas neslėpė, kad per trejus metus, kai jis tapo bendrovės "Gatvių apšvietimas" stebėtojų tarybos pirmininku, nebuvo mėnesio, kad nepasirodytų vienas ar keli pirkėjai, kurie savivaldybei siūlė parduoti šią įmonę privatiems asmenims.

"Šita įmonė yra labai gardus ir viliojantis kąsnis. Pamenu, dar kai tapau stebėtojų tarybos pirmininku, netilo kalbos, kad liberalai "prichvatizuos" šitą bendrovę. Mes jos neprivatizavome, ji išliko švari. Planuojama ją plėtoti. Turime geriausią Lietuvoje apšvietimo ūkį, ir mes niekam neparsidavėme, kaip Vilnius už kelis šimtus milijonų", – pabrėžė A.Šulcas.

Vicemeras tikino, kad savivaldybė nepasidavė spaudimui ir "nėjo į jokias aferas".

Esą įmonė yra pati pajėgi susitvarkyti su finansiniais iššūkiais ir tai padarys. Teigiama, kad "Gatvių apšvietimas" turi ambicijų plėstis į regioną.

Kas šeštas darbuotojas – vadovas?

Bendrovėje "Gatvių apšvietimas" šiuo metu dirba 39 darbuotojai. Kaip nurodoma įmonės tinklalapyje, bendrovėje yra 6 vadovai, 8 specialistai, 15 darbininkų ir 10 budinčio personalo etatų.

"Sakote, įmonėje kas šeštas darbuotojas yra vadovas? Bet tai – elektroninių paslaugų, kvalifikuoto darbo bendrovė. Tokių, kurie dirbtų juodą darbą, yra labai nedaug. Net tie, kurie įsukinėja lemputes gatvių žibintuose, privalo turėti aukštą profesinę kvalifikaciją. Tiesą sakant, mes jau tiek juos esame nugnybę, tai yra prižiūrime, kad daugiau nebėra kur", – tikino A.Šulcas.

Vidutinis darbuotojo atlyginimas šių metų II ketvirtyje buvo 3 580 litų, neatskaičius mokesčių, tai yra 156 litais daugiau nei pernai.

Vadovai per mėnesį uždirba 5 010 litų, neatskaičius mokesčių, jų algos, palyginti su 2013 m., sumažėjo 230 litų. O štai specialistų atlyginimai šiemet išaugo puspenkto šimto litų.

Jų vidutinė alga siekia 4 212 litų, neatskaičius mokesčių. Įmonės darbininkų vidutinė alga, palyginti su 2013 m., išaugo dar daugiau – 880 litų ir siekia 3 886 litus, neatskaičius mokesčių.

Budinčiojo personalo atlyginimai, palyginti su pernai metais, sumažėjo 555 litais. Šios kategorijos darbuotojai per mėnesį vidutiniškai uždirba 1 865 litus, neatskaičius mokesčių.

Šalutinė veikla – patalpų nuoma

Esą visos savivaldybės įmonės stengiasi atsikratyti bet kokio balasto, kuris yra nereikalingas, tarp jų ir nenaudojamų patalpų. Kai kurios bendrovės nuomoja patalpas, taip pat daro ir "Gatvių apšvietimas".

Šiuo metu įmonė išplatino siūlymą, kuriame skelbiami ketinimai nuomoti patalpas dviejuose pastatuose Rūtų g. 6 ir Rūtų g. 9.

Pagal įmonės 2013 m. finansinės veiklos ataskaitą, bendrovė už patalpų nuomą pernai gavo 9 368 litus pajamų.

Teigiama, jog buvo svarstyta galimybė nereikalingą nekilnojamąjį turtą parduoti, o ne nuomoti, nes už nuomą gaunami pinigai santykinai labai nedideli. Esą, kai dar "Gatvių apšvietimo" valdybai vadovavo nepriklausomas ekspertas olandas Richardas Schrijeris, jis kaip tik ir siūlė apskritai visus įmonės pastatus parduoti ir patiems nuomotis patalpas kur nors kitur. Teigiama, jog įmonės darbuotojams toks siūlymas tada pasirodė per daug radikalus, bet ta idėja niekur nedingo.

"Jie kiekvieną litą brangina, kadangi matau visus skaičius, žinau, kad ne taukuose gyvena. Buvo laikai, kai gaudavo papildomas solidžias sumas iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo. Tačiau šio fondo lėšos dabar naudojamos pagal griežtas taisykles ir tokiems dalykams iš jo pinigai jau kurį laiką neskiriami", – tvirtino A.Šulcas.

"Įsikišo" į rinką

Be miesto apšvietimo priežiūros ir remonto, bendrovei savivaldybė pavedė ir šviesoforų, arba eismo reguliavimo priemonių, eksploataciją bei įrengimą.

A.Šulco teigimu, šios tarybos kadencijos pradžioje naujoji miesto valdžia atkreipė dėmesį, kad per keliolika metų šviesoforų priežiūros konkursuose dalyvaudavo vis ta pati vienintelė privati bendrovė. Esą, kokią sumą už paslaugas jie pateikdavo, tokią sutartį miestas ir pasirašydavo.

"Mes paprašėme, kad "Gatvių apšvietimas" paskaičiuotų, kiek jiems ta paslauga kainuotų. Įmonės pateikta suma buvo gerokai mažesnė nei mokėjome tai bendrovei, kuri šviesoforus prižiūrėjo iki tol. Todėl mes "Gatvių apšvietimui" tiesiogiai pavedėme tuos darbus. Aišku, po to buvo ašarų ir graudulio, verslininkai bandė mus spausti ir per vietos politikus, ir per Vilnių, kad iš jų kąsnį atėmėme", – pasakojo vicemeras.

Jo teigimu, rinkos šioje srityje nebuvo. O įstatymas numato tokią teisę: jei rinkoje nėra paslaugos arba ji teikiama nekokybiškai, savivaldybė gali įsikišti.

"Mes ir įsikišome", – teigė A.Šulcas.