Seimas įteisino savanorių ugniagesių veiklą. Klaipėdos apskrities ugniagesiai tikisi, kad pagalbininkų nepritrūks ir šie labiausiai pasitarnaus kaimuose bei miesteliuose.

Parlamentas priėmė Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2016 m. numatoma visiškai įteisinti savanorių ugniagesių veiklą.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius tiki, kad Klaipėdoje savanorių nepritrūks. Esą daugelyje Europos šalių galioja tokia tvarka, o savanorių ten gausu.

"Savanoriai sėkmingai veikia Olandijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Norime, kad žmogus, einantis gelbėti kitų, darytų tai saugiai, turėtų aprangą ir būtų pasirengęs", – pabrėžė G.Karalius.

Naujajame įstatyme numatyta, kad savanoriais ugniagesiais galės tapti pilnamečiai asmenys iki 65-erių. Pagalbininkai privalės baigti mokymus, išlaikyti egzaminą bei pasirašyti sutartį ketveriems metams.

Naujasis įstatymas suteiks daugiau garantijų: savanoriai bus draudžiami, aprūpinami specialia apranga bei įranga, galės tikėtis kompensacijų už sugaištą laiką, o darbdaviai bei mokslo įstaigos privalės išleisti į apmokymus bei pratybas.

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje dirba kiek daugiau nei 200 ugniagesių gelbėtojų, tačiau kasmet vis primenama gelbėtojų trūkumo problema, kuri itin ryški periferijose. Esą ugniagesius kai kuriose vietovėse galėtų pakeisti savanoriai.

"Ir šiandien žmonės vieni kitų nepalieka nelaimėje, eina padėti. Bet nutikus nelaimei nėra jokių garantijų", – teigė ugniagesių atstovas, pridūręs, jog žmonės ir anksčiau domėdavosi galimybe savanoriauti.

G.Karalius akcentavo, kad norima padidinti žmonių saugumą bendruomenėse, todėl savanoriai ugniagesiai šiuo metu reikalingiausi mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur profesionalūs gelbėtojai ne visada gali operatyviai atvykti.

"Reikia suprasti, kad tai – savanoriškas darbas. Jei bus 10 ar 15 savanorių, manau, kad bent trys tikrai ras laisvo laiko ir galės padėti. Galų gale ne kiekvieną dieną dega tas kaimelis", – sakė ugniagesių vadas.