Komisijai žvėris neįtiko

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi prieš šešerius metus.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrime reziumuota, kad šio gyvūno sakralumas įsitvirtino dar prūsų genčių stabų garbinimo ritualuose.

Paklausta, kokia situacija dėl Mažosios Lietuvos herbo patvirtinimo, Lietuvos etninės kultūros globos tarybos vadovė Dalia Urbanavičienė apgailestavo, kad briedis Heraldikos komisijai lig šiol neįtinka.

Komisija vienareikšmiškai pasirinktą briedžio simbolį atmetė du kartus.

Pagrindinis argumentas – Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena nacių Vokietijos karinių divizijų, todėl pasiūlyta ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar panašiai).

Šių metų pavasarį Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Heraldikos komisija, atsisakančia įteisinti vietos žmonių pasirinktą Mažosios Lietuvos regiono herbo simbolį.

Tarnybinės etikos klausimai

Tuomet užsitęsusi kova su Heraldikos komisija dėl Mažosios Lietuvos herbo simbolikos atskleidė ir kitą šios struktūros problematiką.

Iš pastarųjų dešimties metų (2011–2021) Prezidento dekretų aiškėja, kad atskiri Heraldikos komisijos nariai tvirtino ir patys kūrė dešimtis projektų.

Iš 116 herbų etalonų, patvirtintų per pastarąjį dešimtmetį, keturi komisijos nariai sukūrė ne mažiau kaip 87 herbus (vien Rolandas Rimkūnas – per 40, Arvydas Každailis – per 30).

Tad kilo klausimas, ar Heraldikos komisijai netaikytini tarnybinės etikos standartai?

Galiausiai kaip komisija svarsto, kokį dailininką rekomenduoti užsakovui, ir ar ta rekomendacija kokiu nors būdu fiksuojama?

Kęstutis Mickevičius. Vytauto Petriko nuotr.

Pažeidimai bado akis?

Užsitęsus briedžio epopėjai ir įžvelgus tam tikrų galbūt nesąžiningos konkurencijos elementų, dėl Heraldikos komisijos veiksmų kreiptasi į Konkurencijos tarybą.

Tai dvelkė giliu socializmu.

Skunde nurodyta, jog komisija užsakovams, kurie kreipiasi į ją su prašymu rekomenduoti dailininką heraldiniams darbams atlikti, "dailininkus siūlo tik iš savo narių ir tokie Heraldikos komisijos veiksmai neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės principo".

Konkurencijos taryba, paprašyta įvertinti Heraldikos komisijos veiklą, konstatavo: "Heraldikos komisija, kurios nariai yra ir rinkoje veikiantys herbinių ženklų kūrėjai, turėdama viešo administravimo įgalinimus atrinkti kitų dailininkų kandidatūras herbiniams ženklams kurti, gali sukelti interesų konfliktą bei dėl jo pažeisti sąžiningos konkurencijos laisvės principą."

Atsivers galimybės kūrėjams

Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba parengė rekomendacijas Heraldikos komisijai.

Jomis paprašė įvertinti Heraldikos komisijos esamą veiklą ir jos teisinį reguliavimą, kuris galbūt sukelia interesų konfliktą, ir inicijuoti atitinkamus pakeitimus.

"Manau, kad Heraldikos komisija turėtų kažkaip sureaguoti, nes iki tol buvo taip, tarsi tik Heraldikos komisijos nariai turėjo prioritetą, kurdami herbus, ir tai dvelkė giliu socializmu. O dabar turėtų atsiverti galimybės prisijungti ir jauniems kūrėjams", – kalbėjo klaipėdietis dizaineris, patyręs heraldikos kūrėjas Kęstutis Mickevičius, kuris beveik prieš 30 metų kartu su kolege Jūrate Bizauskiene sukūrė Klaipėdos herbo etaloną.