Girtus vairuotojus keliuose – į gėdos eilę?

Moterys geria kaip vyrai?

Pastarųjų dienų kriminalinių nusikaltimų suvestinės rodo, kad lietuviai kaip gėrė, taip ir geria.

Vairuotojų įžūlumas į šipulius taško policijos pareigūnų kantrybę.

„Dar prieš vienuoliktą ryto pučia beveik tris promiles? Na ir laikai atėjo. Ką visa tai byloja? Promilių skaičiai rodo, kad net didžiausios baudos vairuotojų neatgraso nuo gėrimo. Dabar jau ir moterys geria taip, kaip vyrai. Niekas nesikeičia. O į policijos suvestines įtraukiami tik tie atvejai, kurie susilaukia baudžiamosios atsakomybės. Kiek tokių atvejų, kai neviršijamas 1,51 prom. girtumas?“ – piktinosi buvęs parlamentaras G.Vaičekauskas.

Įstatymų leidėjai atsakomybę girtiems vairuotojams sugriežtino 2019 m.

Įsigaliojus naujoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudos už vairavimą išgėrus buvo padidintos du su puse karto.

Dilema: G.Vaičekauskas, aršus kovotojas su pažeidėjais keliuose, ragina susimąstyti, kur ta riba tarp truputį apgirtusio ir girto? (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Baudos nesutramdė

Kaip šie atsakomybės griežtinimai paveikė vairuotojus?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika atsakymą mato statistikoje.

Per šiuos metus Klaipėdos apskrities keliuose sulaikyti 389 vairuotojai, kuriems buvo nustatytas lengvas girtumas.

Vairuotojai nematuoja girtumo stikliukais.

O tai yra nuo 0,41 iki 1,51 prom. girtumas. Dar 238 vairuotojams iškeltos baudžiamosios bylos, nes jiems nustatytas girtumas, viršijantis 1,51 prom.

Iš viso šiais metais sulaikyti 627 asmenys, kurie automobilius vairavo apsvaigę nuo alkoholio.

„Sugriežtinus vairuotojų atsakomybę, šie skaičiai daug nekito. Tačiau panašu, kad vairuotojų sąmoningumui atsakomybės griežtinimas daug įtakos neturėjo. Žmonės neskiria, kada gali grėsti administracinė, o kada – baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojai nematuoja girtumo stikliukais. Jie vis tiek vairuoja, todėl nelabai ir rūpi, ar sulauks baudžiamosios atsakomybės, ar ne“, – pastebėjo M.Džermeika.

Mindaugas Džermeika / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaip tramdyti erelius?

G.Vaičekauskas siūlo kitomis priemonėmis keisti žmonių sąmoningumą.

„Reikia ieškoti netradicinių būdų. Pavyzdžiui, Estijoje sugalvota netradiciškai kovoti su greičio viršijimu. Sustabdžius pažeidėją, kuris leistiną greitį viršijo nežymiai, jo niekas nebaudžia. Tokiems vairuotojams liepta stovėti kelkraštyje 45 minutes. Įsivaizduokime, kaip turėjo jaustis toks vairuotojas? Kaip vaikas, į kampą pastatytas. Ar jis norės tai pakartoti? Spėju, kad ne“, – pavyzdį pateikė G.Vaičekauskas.

Prieš kelerius metus jis kartu su kolegomis Seimo nariais registravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų leistina didinti neblaivumo ribą iki 0,5 prom.

Tačiau, sulaukęs didelio valdančiosios daugumos pasipriešinimo, šiuos siūlymus tuometis politikas tyliai atsiėmė.

„Mano minties tą kartą niekas nenorėjo iki galo išgirsti. Juk valdančioji dauguma viską tik griežtino. Aš tuomet siūliau įvesti tokią tvarką: leistiną normą didinti iki 0,5 prom., tačiau jei žmogus įkliūtų policijai net ir neviršydamas šios ribos, jam metams arba dvejiems atsirastų atsakomybė neįkliūti neblaiviam. Žmogus turėtų įpareigojimą absoliučiai negerti, nes tuomet jo lauktų didžiausia bauda ir vairuotojo pažymėjimo praradimas“, – tikino G.Vaičekauskas.

G.Vaičekausko teigimu, Lietuva būtų devyniolikta šalis Europoje, kurioje galiotų 0,5 prom. riba.

„Taip, mes šiuo metu turime mažesnę ribą. Na, ir ką? Turime automobilių konfiskaciją, turime pilnus kalėjimus. Ar pažeidimų mažėja? Nemažėja. Vadinasi, reikia netradicinių priemonių. Esmė ta, kad dabar, net ir įpūtęs 0,4 prom., žmogus ir toliau gali važinėti truputėlį kvanktelėjęs. O kur ta riba tarp truputį apgirtusio ir girto? Negali taip būti, kad išgėręs bokalą žmogus ramiausiai važinėtų. Turi atsirasti atsakomybė. Prisiminkime balų sistemą. Žmogų, surinkusį šešis pažeidimų balus, kaustydavo baimė nusižengti. Ir tai veikė. Veikė taip gerai, kad ne tik girti nevažinėjome, bet ir mašiną pastatyti netinkamai bijodavome“, – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Akcijos kaina – milijonas eurų

G.Vaičekauskas abejojo, ar iš tiesų veikia net ir policinės priemonės keliuose.

„Pastebėjau, kad įpučiančiųjų virš trijų promilių ėmė daugėti. Ką tai reiškia? Jie nieko nebijo. Nebijo, kad pagaus reido metu, nebijo baudų. O kai kuriais atvejais nulinės tolerancijos akcijos, kalbant apie greitį, valstybei kainuoja nežmoniškus pinigus. Pavyzdžiui, vieno buvusio policijos komisaro iniciatyva šalyje visą savaitę patruliai nieko neveikė, tik stabdė keliais kilometrais viršijančius greitį ir išrašinėjo įspėjimus. Ir kam to reikėjo? Kad milijoną eurų išleistų nuobaudų administravimui? Absurdas. Gal vis dėlto reikia paieškoti kitokių būdų?“ – klausė G.Vaičekauskas.

„Tokiam – tik kalėjimas“

Prieš savaitę Rimkuose įvykęs eismo įvykis gali būti pavyzdžiu, įrodančiu, kad baudos ir pažymėjimų atėmimas mažai keičia vairuotojų sąmonę.

Prieš septynias ryto Rimkuose automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas, gimęs 1993 m., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti jam yra atimta.

Vyras nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir apsivertė. Vairuotojui nustatytas 2,06 prom. neblaivumas.

„Tokiam – tik kalėjimas“, – taip į įvykį reagavo G.Vaičekauskas.

Tačiau tokių veikėjų, panašu, kalėjimas neišauklės. G.Vaičekauskas prisiminė prieš kelerius metus tarp klaipėdiečių sklandžiusį gandą.

„Kai tik prasidėjo arešto skyrimai už vairavimą išgėrus, visi veržėsi paras atsėdėti Šilutės komisariate. Kodėl? Ten gerai maitino. Skaniai duoda valgyti, guli sau“, – juokėsi G.Vaičekauskas.

Kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika apie Rimkų įvykį taip pat turi savo nuomonę.

„Lietuvoje atėmus vairavimo teisę, žmogus toliau vairuoja. Tai ir yra didžiausia problema. Tokiam vairuotojui teisė atimama, bet pats dokumentas neatimamas. Vakarų šalyse dažniausiai ir pažymėjimas laikinai paimamas. Užsienietis ir taip supras, kad jam vairuoti negalima. O mūsų ereliai, jei teisės kišenėje, važiuoja ir bėdos nemato. Tokie vairuoja ir tikisi, kad neįklius“, – pastebėjo M.Džermeika.

Su promilėmis – į kamerą?

„Baudų didinimas problemos neišsprendė. Gal reikėtų papildomų prievartos priemonių? Kitose valstybėse nustačius neblaivų vairuotoją, jis iš karto vežamas į sulaikymo kamerą ir taip nušalinamas nuo vairavimo. Gal tai padėtų ir pakeistų situaciją? Vairuotojas iš ryto darbo vietos nepasiektų, o atsidurtų areštinėje, kad ir penkioms valandoms. Gal susivoktų pagaliau?“ – savo siūlymą teikė M.Džermeika.

Dėl G.Vaičekausko siūlymo didinti leistiną normą iki 0,5 prom. M.Džermeika abejoja.

„Mes juk privalome leisti vairuotojui pūsti antrą kartą. O dažniausiai šie matavimai būna mažesni. Vėl atsiranda problema. Vadinasi, leisime į kelius išvažiuoti dar girtesniems? Aš nemanau, kad tai pagerins situaciją. Bet reikia rasti kitų, papildomų poveikio priemonių. Jei mes kokią nors ponią, pagavę su 0,41 prom., nušalinome nuo vairavimo, tai tik tam, kad ji neužmuštų vaiko artimiausioje perėjoje“, – kalbėjo M.Džermeika.

Bausmė – rūšiuoti rūbus

Tačiau M.Džermeika pritaria G.Vaičekauskui, kad užkietėjusius pažeidėjus reikia auklėti netradiciniais būdais.

„Man kyla klausimas dėl estų pavyzdžio apie vairuotojus gėdos eilėje. Kas su jais stovėjo tas 45 minutes? Vadinasi, policija jokio kito darbo negali tuo metu daryti“, – priemonės efektyvumu suabejojo M.Džermeika.

Tačiau įvairių akcijų M.Džermeika matė ir kitose šalyse.

Didžiojoje Britanijoje policijos pareigūnai taip pat taikė auklėjimo būdą.

„Pažeidėjams buvo skiriamos nuobaudos viešaisiais darbais. Teko tokiems padirbėti dėvėtų rūbų tinklo „Humana“ sandėliuose. Nelabai kas norėjo lyginti, į maišus dėlioti dėvėtus drabužius. Žmonės ėmė jausti diskomfortą, emocinį nepasitenkinimą, ir tai labai gerai suveikė. Kažko panašaus ir mums reikėtų. Jei pats žmogus nežino, kur yra elgesio riba, valstybė turi jam tai parodyti. Žmogus privalo nedaryti pažeidimo ne tik dėl to, kad jis turi ar neturi pinigų ir gali susimokėti baudą. Jis turi jausti gėdą prieš visuomenę už savo elgesį“, – sakė M.Džermeika.

Leistinas alkoholio kiekis Europoje ir pasaulio šalyse

Airija – 0,8 prom.

Austrija – 0,5 prom.

Baltarusija – 0 prom.

Belgija – 0,5 prom.

Bulgarija – 0,5 prom.

Čekija – 0 prom.

Danija – 0,5 prom.

Estija – 0 prom.

Jungtinė Karalystė – 0,8 prom.

Latvija – 0,5 prom.

Lenkija – 0,2 prom.