Pastatų griovimo ir ardymo darbai nėra labai populiarūs. Ir, pasak verslininkų, ne visada pelningi. Todėl įsigyti galingą griovimo, juolab statybinio laužo smulkinimo techniką, ryžtasi reta bendrovė.

Per 18 metų – du užsakymai

220 tūkst. litų. Už tokią sumą bendrovė „Klaista“ Kuršių nerijoje ir Pajūrio regioniniame parke nugriovė 12 aplūžusių pastatų.

„Mūsų įmonės veikla yra pastatų statyba, remontas, restauracija. Mes pastatėme ir Nidos bažnyčią. Tačiau per 18 darbo metų praktiką griovimo užsakymus turėjome tik du, “ – pasakojo įmonės „Klaista“ vadovas Rimvydas Norkus.

Pasak R.Norkaus, restauruojant pastatus ardymo darbų būna nuolat. Tačiau kad reikėtų išgriauti iki pat pamatų – retas užsakymas.

Statybininkų skaičiavimais, griovimo sąmatą sudaro išardymas, statybinio laužo pakrovimas ir rekultivacija. Tonos statybinio laužo atidavimas į sąvartyną kainuoja 56 litus.

„Kartais mes atiduodame tas senas plytas bendrovei “Bega„, jie ten sumala, perdirba. Džiaugiamės, kai kartais priima vieną kitą sunkvežimį statybinio laužo veltui“, – pasakojo R.Norkus.

Senos plytos – kelių skaldai

Pasirodo, iš griuvėsių galima gauti naudos. Aloyzo Kuzmarskio vadovaujama kompanija „Bega“ iš senų plytų tiesia kelius įmonės teritorijoje.

Pasak A.Kuzmarskio, prieš statant naują pastatą, pirmiausia reikia pasiruošti vietą. O senų pastatų įmonėje buvo daugybė.

„Lietuvoje buvome antri, o Klaipėdos regione – pirmi, kurie įsigijome specialią techniką, kad iš statybinio laužo ir betono pagamintume skaldą, kuri jau tinka kitokiems darbams“, – pabrėžė A.Kuzmarskis.

Skaldą sertifikavo, tai yra gavo leidimą naudoti ją kelių statybai, šaligatvių klojimui. Šitas sprendimas bendrovei esą labai atpigino statybas įmonės teritorijoje ir svarbiausia – suteikė galimybę utilizuoti statybinį laužą.

„Mes priimame visą statybinį laužą, kuris susikaupia Klaipėdoje. Priimame, perdirbame ir, jei kas pageidauja, grąžiname atgal arba pasiliekame pas save tolesniam utilizavimui“, – teigė A.Kuzmarskis.

Esą jei kompanija būtų samdžiusi kitą bendrovę griovimo darbams, tai statybos būtų pabrangusios ne vienu milijonu litų. Todėl brangią griovimo ir statybinio laužo smulkinimo įrangą ryžosi įsigyti patys.

„Tai yra brangi technika, bet protingai, ūkiškai dirbant, viskas gali atsipirkti“, – tvirtino A.Kuzmarskis.

Nėra pinigų

Tačiau „Begos“ atvejis – išimtis uostamiestyje. Klaipėdos statybinės bendrovės „Aldasta“ vadovas Algimantas Daugėla tvirtino, kad statybininkai griovimų nesiima dažniausiai todėl, kad reikia turėti specialią galingą techniką.

„Kai mums reikia ką nors nugriauti, samdome kitas įmones“, – tvirtino A.Daugėla.

Bendrovės „Klaipėdos statyba“ direktorius Sigitas Butėnas pripažino, kad jo įmonei tenka ne tik statyti, bet ir griauti. Tačiau retai.

„Nėra poreikio. Buvo atvejis, kai gavome užsakymą “Birių krovinių terminale„, reikėjo nugriauti seną transformatorinę, nugriovėme dar vieną pastatėlį. O šiaip dažniausiai remontuojame arba statome naujus“, – pasakojo S.Butėnas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, prieš užimdamas pareigas savivaldybėje, dirbo statybos įmonėje, bet jo įmonė esą taip pat griovimais neužsiiminėdavo.

Ne kažin kiek užsakymų nugriauti pastatus pastaruoju metu pateikia ir miesto savivaldybė.

„Mes neturime pinigų savivaldybės pastatų griovimui. Praėjusių metų pabaigoje gavome pasiūlymą nugriauti Vydūno mokyklą už pusę milijono litų. Nors buvo kalbama, kad tam prireiks apie pusantro milijono. Bet pinigų kol kas nėra“, – tvirtino L.Dūda.