Praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į atsakingas aplinkosaugos institucijas prašydama parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą, dėl galimos gamtai padarytos žalos, kai į „Klaipėdos vandens“ apvalytų nuotekų kolektorių buvo leidžiama dalis biologiškai neišvalytų nuotekų.

„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę, todėl siūlome kartu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais bei užsienio ekspertais sudaryti komisiją, kuri sutartų bendrus principus dėl galimos žalos įvertinimo ir kartu parengtų aplinkos atkūrimo priemonių planą. Esame pasirengę apmokėti ir ekspertų samdymo išlaidas. Siekiame, kad kuo greičiau būtų atkurta pirminė aplinkos būklė, todėl tikimės visapusiško Aplinkos apsaugos departamento bei kitų atsakingų institucijų bendradarbiavimo“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“, pasitelkusi tarptautinius ekspertus, siekia išsiaiškinti poveikį gamtai: nustatyti ar ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu į Kuršių marias buvo padaryta žala kraštovaizdžio, vandens, augmenijos, augalijos, gyvūnijos, biologinės įvairovės bei kitų aplinkos elementų būklei, bei įvertinti jos mastą.

Žalos reikšmingumą prašoma nustatyti remiantis užsienio ekspertų skaičiavimais pagal paimtų mėginių rezultatus, kurie bus lyginami su 2012 m. pradžioje fiksuota vandens būkle. Taip pat, kaip ir nustatyta teisės aktuose, bendrovė prašo nurodyti jai taikytino aplinkos atkūrimo priemonių plano įgyvendinimo terminus.

Ekspertų atrankai „Grigeo Klaipėda“ siūlo taikyti skaidrią, objektyvią ir konkurencinę procedūrą, kurios įgyvendinimo sąlygas, terminus ir tvarką yra pasirengusi aptarti kartu su Aplinkos apsaugos departamento atstovais, sudarant valstybės kompetentingų institucijų darbo grupę, kuri nustatytų taikytinus kvalifikacinius reikalavimus ekspertams, jų atrankos kriterijus ir tvarką, sutarties sąlygas ir apmokėjimo sąlygas.

Po „Grigeo Klaipėda“ prašymo Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) prašydamas atlikti Kuršių marių ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu ekologinės būklės įvertinimą tam, kad būtų atliktas bendrovės neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos elementams reikšmingumo įvertinimas. Taip pat AAA prašoma pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus, pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui.

AAA yra paskelbusi išvadas ir valstybinio monitoringo duomenis apie Kuršių marių (paviršinio vandens telkinio) būklę 2012-2019 metais. Tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu. Ekologinė Kuršių marių (ypač, centrinės jos dalies) būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio ir atnešamų maistingųjų medžiagų krūvių, tuo metu šiaurinėje Kuršių marių dalyje dažna jūrinio vandens prietaka atneša žemesnes maistingųjų medžiagų koncentracijas turinčias vandens mases.