Daugiau nei pusė uostamiesčio asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau aprūpintos sezoninio gripo vakcina. Specialistai rekomenduoja nedelsti ir apie savo sveikatą pagalvoti jau dabar – ypač rizikos grupių asmenims.

Apgaulingas oras

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė akcentavo, jog dabar pats tinkamiausias metas skiepytis nuo gripo.

„Palyginus poros savaičių duomenis, pastarąją buvo užfiksuotas nežymus ūmių kvėpavimo takų infekcijų ir gripo susirgimų paūmėjimas. Skaičiai nėra drastiški. Oras Klaipėdoje nėra prastas. Tačiau nereikėtų apsigauti. Drėgmė ir šiluma gali būti klastinga. Žmonės išsirengia, juos perpučia vėjas. Dalis gyventojų vaikšto šlapiomis kojomis“, – teigė V.Pečkauskienė.

Anot jos, kiekvienais metais apie galimybę skiepytis klaipėdiečiams reikia aktyviai priminti ir pradėti kalbėti iš naujo.

Kaip teigė V.Pečkauskienė, visa reikiama valstybės kompensuojama vakcina uostamiesčio asmens sveikatos priežiūros įstaigas pasieks iki lapkričio 11 dienos.

Rizikos grupėms – nemokamai

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė apgailestavo, kad kiekvienais metais besiskiepijančiųjų nuo gripo žmonių skaičius nuvilia.

„Iš visų rizikos grupių asmenų nemokama galimybe pasirūpinti savo sveikata rudenį pasinaudoja tik 3–4 proc. visų galinčiųjų. Tai – mažas skaičius. Priminsiu, jog į rizikos grupes papuola besilaukiančios moterys, vyresni nei 65 metų žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ir kiti“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, priežastys, kodėl žmonės vengia skiepų, skirtingos. V.Pečkauskienė aiškino, kad neretai šeimos gydytojai dėl įtemptos dienotvarkės pamiršta ar nesuspėja įspėti pacientų apie nemokamus skiepus.

„Šiais metais kompensuojama vakcina gydymo įstaigas pasiekė pavėluotai. Jau spalio pradžioje sulaukėme susirūpinusių žmonių skambučių ir klausimų, kada bus galima skiepytis. Turbūt ir šis faktas šį šaltąjį sezoną gali turėti įtakos pasiskiepijusių skaičiui“, – teigė vyriausioji specialistė.

Jos įsitikinimu, dalis žmonių apskritai yra skeptiškai nusiteikę bet kokių skiepų atžvilgiu.

Komplikacijos – skaudžios

„Žmonės įsitikinę, kad vakcina – nenaudinga. Kai kurie asmenys tokią nuomonę pagrindžia tuo, kad kažkas iš jų aplinkos pasiskiepijo ir vis tiek susirgo gripu. Tačiau reikėtų suvokti esminį skirtumą – vakcina neužkerta kelio ligai, o padeda išvengti komplikacijų“, – kalbėjo pašnekovė.

Specialistė pastebi, kad žmonės į gripą dar žiūri vadovaudamiesi pasenusiu požiūriu – gripą prilygina paprastam peršalimui, kurį galima išgydyti pagulėjimu lovoje.

Negydomas gripas gali sukelti skaudžių pasekmių. Skaudžiausia jų – mirtis. Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – bakterinės infekcijos, plaučių ir ausų uždegimai, lėtinių plaučių, širdies, inkstų ligų paūmėjimai, sinusitas, meningitas, tonzilitas. Ypač gripas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis. Sergantiesiems širdies yda gripas gali komplikuotis bakteriniu endokarditu, kai sergančiajam širdies vožtuvų pažeidimu gali paūmėti koronarinės širdies liga ar net ištikti širdies infarktas.

Mitai išlieka

Retesnės komplikacijos yra encefalitas – smegenų uždegimas, raumenų uždegimai bei širdies raumens uždegimas. Viena iš pavojingiausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas, dažnai pasibaigiantis mirtimi.

V.Pečkauskienė pastebi, kad žmonės prisibijo skiepų dėl įvykstančių sutapimų. „Pasitaiko, kad kažkas pasiskiepija ir prasideda alerginė reakcija arba asmuo iš karto suserga, tačiau tai – tik atsitiktinumai“, – aiškino specialistė.

Dar vienas mitas – esą vakcina gali apimti ne tuos gripo tipus, kurie kils būtent tą sezoną.

„Visos vakcinos yra patikrintos. Kiekvienais metais yra atliekama daugybė tyrimų, vedama statistika, ji analizuojama. Stebėjimai padeda prognozuoti, kokia gripo rūšis gali atakuoti labiausiai ar kils epidemija, ir kitus aktualius rodiklius. Daroma viskas, kad žmonės sirgtų mažiau“, – sakė pašnekovė.

Skiepai – ir vaikams

Lietuvoje nemokama gripo vakcina galima tik rizikos grupėms, tačiau, specialistų nuomone, pagalvoti apie skiepus turėtų visi asmenys – ypač atžalų sveikata vertėtų susirūpinti tėvams.

„Apsisaugoti nuo galimų gripo komplikacijų patariama vaikams, kurie dažnai serga peršalimo ligomis ir yra mažiau atsparūs. Tačiau reikėtų priminti, jog mažieji skiepytis turi būti vedami visiškai sveiki. Vaikas negali net sloguoti“, – teigė V.Pečkauskienė.

Jos teigimu, savo sveikata turėtų susirūpinti ir visi suaugę žmonės, nepatenkantys į rizikos grupes.

„Manau, kad žmonės turėtų investuoti į savo sveikatą. Turbūt visi pripažins, jog geriau pasiskiepyti ir nesirgti apskritai arba persirgti lengvai ir greitai nei būti varginamam ligos ilgai. Be to, gripas gali turėti ir ilgalaikių ar neišgydomų pasekmių sveikatai“, – perspėjo vyriausioji specialistė.

Gripas ir vaikai

Mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra didelė tikimybė užsikrėsti gripu nuo kitų sergančių vaikų.

Iš mokyklos ar darželio parneštu gripo virusu vaikas gali pasidalyti su šeimos nariais, tėveliais, jaunesniu broliuku ar sesute, kurių skiepyti dar negalima. Pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas.

Tyrimais įrodyta, kad gripas pavojingiausias patiems jauniausiems (iki 2 m. amžiaus) ir patiems vyriausiems (vyresniems nei 65 m. amžiaus) asmenims.
2009 m. gripo pandemija parodė, kad naujasis gripo virusas, kuris turėtų cirkuliuoti dar daugelį metų, pavojingiausias jauniems ir sveikiems asmenims.

Rizikos grupės

65 m. ir vyresni asmenys.
Besilaukiančios moterys.
Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose.
Asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Nerekomenduojama

Skiepyti vaikų, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui arba kitai vakcinos sudedamajai daliai.
Skiepyti esant ūmios peršalimo ligos požymiams (tokiu atveju skiepijimą rekomenduojama atidėti).

Patarimai

Plintant gripui ir kitoms virusinėms kvėpavimo takų ligoms, rekomenduojama kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu.
Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis.
Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Būtina dažnai vėdinti patalpas, tinkamai apsirengti bei vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis.
Susirgus kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.