Prieglaudos savanorei paskambinęs vyras pareiškė – „reikia kačiukų“. Merginai pasidomėjus plačiau, pašnekovas prisipažino, jog mažyliais šeria savo augintinę gyvatę. Negana to, skelbėsi darantis gerą darbą – tokiu būdu naikinantis valkataujančius gyvūnus.

Supjausto gabaliukais

„Pasakiau, jog mažų kačiukų neturiu, dovanoju suaugusį katiną, tačiau jis pareiškė, jog tai ne bėda – tokį galima supjaustyti dalimis“, – su pasibaisėjimu prisiminė „Tautmilės“ prieglaudos savanorė Indrė.

Vyras netgi smulkiai nupasakojo, kaip gyvatei šį užkandį reikia paruošti.

„Jis pripažino, jog pirkti savo augintiniui maistą neapsimoka – geriau pagauti kokią elgetaujančią katę“, – prisiminė Indrė. Tačiau, pasak vyro, visas gatvės kates jau surinko, todėl tenka ieškoti per skelbimus.

Negalėdama patikėti tuo ką girdi, mergina griežtu tonu bandė jį įkalbėti, šaltakraujį augintinį atiduoti į zoologijos sodą. Tačiau pašnekovas nesileido į kalbas, argumentuodamas, jog tai buvo dovana sūnui ir niekur kitur ja nebus taip gerai pasirūpinta.

Vyras atskleidė, gyvatę auginantis jau aštuonerius metus ir per tą laiką prie jos labai prisirišęs.

„Vėliau žudikas skambino dar kelis kartus, bandė atsiprašinėti, tikriausiai išsigando mano karštos reakcijos“, – pasakojo Indrė ir prisiminė girdėjusi jo sūnaus balsą, akivaizdžiai nepritariantį tėvo poelgiams.

Įdėjusi dovanojamo gyvūno skelbimą, savanorė patikino sulaukusi įvairių kandidatų. Tačiau toks, kuris nieko neslėpdamas atskleistų savo baisius ketinimus, buvo pirmasis.

„Kartais ateina žmogus į prieglaudą ir prašo kątik gimusių kačiukų. Paklausus kodėl jis nori tokio mažo gyvūnėlio, kuris dar nepasiruošęs gyvenimui, kandidatas sprunka pro duris, – prisimena Indrė.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

„Baudžiamąjame kodekse yra numatytas straipsnis už gyvūno suluošinimą arba nužudymą. Tai padariusiam asmeniui gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų“, – nurodė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Pasak jos, šiuo atveju minėtam vyrui grėstų baudžiamoji atsakomybė, nes gaudyti ir maitinti gyvūnus kitiems – griežtai draudžiama.

Organizacijos vadovė pastebėjo, jog Lietuvoje gyvūno mušimas dresūros metu yra toleruojamas. Ar jis kankinamas daugiau – įrodyti sunku.

„Pranešimų apie skriaudžiamus augintinius gaunama daug, tačiau tai nurodęs žmogus pareiškimo dažniausiai nerašo, nes bijo susidurti su gyvūno šeimininku“, – pastebėjo B. Kymantaitė, pabrėždama, jog tokiu atveju net policija yra bejėgė.

Ji pripažino, kad mėlynių ant mušamo gyvūno kūno pastebėti praktiškai neįmanoma, kartais tik veterinaras gali konstatuoti, jog augintinis buvo skriaudžiamas.

Matant žiaurų elgesį su gyvūnais, B. Kymantaitė ragina netylėti ir kuo greičiau rašyti pareiškimą, nurodant skriaudiką bei jo gyvenamą vietą.

Pasak jos, tik su žmonių pagalba bus galima demaskuoti ir nubausti tuos, kurie drįsta pakelti ranką (ir ne tik) prieš bejėgį padarėlį.