Pereiti į pagrindinį turinį

Gyventojams – įtartini pasiūlymai steigti bendrijas

2018-04-27 09:00

Po uostamiesčio daugiabučius namus vaikšto neaiškūs tipai, kurie gyventojus įkalbinėja kurti bendrijas. Suradę kelis pasekėjus, jie organizuoja susirinkimus sprendimams priimti. Susitikimų metu renkami gyventojų duomenys, kurių specialistai nepataria atskleisti.

Klasta: po uostamiesčio daugiabučius namus vaikšto įtartini tipai, kurie įkalbinėja gyventojus kurti bendrijas ir neaiškiems tikslams renka jų asmens duomenis.
Klasta: po uostamiesčio daugiabučius namus vaikšto įtartini tipai, kurie įkalbinėja gyventojus kurti bendrijas ir neaiškiems tikslams renka jų asmens duomenis. / Vytauto Petriko nuotr.

Naudojo buldozerio principą

Į neaiškių asmenų pinkles pakliuvo vieno Taikos prospekto daugiabučio namo gyventojai.

Klaipėdiečiai nustebo, kai skelbimų lentoje pamatė pranešimą apie rengiamą susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bendrijos steigimo.

Pasak vienos gyventojos, įtarimų kilo, nes dauguma namo būsto savininkų yra patenkinti pastato administratoriumi ir apie kažkokius pokyčius net negalvojo.

"Pasirodo, atsirado grupė gyventojų, kurie pasisakė už bendrijos kūrimą. Gal žmones kažkas įkalbėjo, nes anksčiau apie tai nebuvo jokių diskusijų. Tie gyventojai pasikvietė visiškai svetimą žmogų, kuris pradėjo viskam vadovauti. Apskritai nesupratau prie ko ta moteris, ką ji veikė mūsų namo susirinkime, jei išvis nėra su juo susijusi", – pasakojo moteris.

Klaipėdietės teigimu, susirinkimas dėl bendrijos steigimo didelio dėmesio nesulaukė. Nesusirinko nė pusė būsto savininkų.

"Matyt, žmonės negaišo savo laiko, nes buvo prieš. Susirinkimo metu prasidėjo kažkokios manipuliacijos, slapukavimai. Prašėme pasižiūrėti dalyvių registracijos žurnalą, bet niekas nedavė", – prisiminė moteris.

Gyventoja net neabejojo, kad bendrijos steigimą norėta prastumti buldozeriu, neatsižvelgiant į daugumos nuomonę.

"Bendriją buvo bandoma įsteigti nesąžiningai. Nesuprantu, kam taip elgtis. Kiti žmonės turėtų žinoti, į kokias situacijas galima pakliūti", – įspėjo klaipėdietė.

Registracija virto balsais

Kita to paties namo gyventoja pasakojo, kad stengiasi dalyvauti visuose namo susirinkimuose. Tad pamačiusi skelbimą net nesuabejojo, kad nueis. Moteris pabrėžė, kad norėjo išreikšti savo poziciją dėl bendrijos steigimo.

"Pasisakiau prieš ir norėjau išsakyti nuomonę", – tvirtino klaipėdietė.

Atėjusiųjų į susirinkimą organizatoriai paprašė užsiregistruoti, kad būtų aišku, kiek dalyvauja. Be vardo ir pavardės, prašyta nurodyti ir asmens kodą.

"Kažkaip nieko blogo nepagalvojau ir pateikiau duomenis, kurių prašoma", – pasakojo moteris.

Tačiau, anot klaipėdietės, susirinkime pradėjo dėtis įtartini dalykai. Organizatoriai ėmė kalbėti, kad reikia pakviesti dar kai kuriuos žmones, nes trūksta balsų.

"Paklausiau, kokių balsų. Juk niekas už nieką dar nebuvo balsavę. Tik užsiregistravo, kad atėjo į susirinkimą. Pasakiau, kad aš nepalaikau idėjos steigti bendriją, ir paprašiau, kad leistų man išbraukti pavardę iš sąrašo", – dėstė gyventoja.

Teko kviesti policiją

Moters teigimu, susirinkimo organizatoriams jos prašymas nepatiko. Vienas iniciatorių išplėšė registracijos žurnalą klaipėdietei iš rankų ir pareiškė, kad ji išeitų.

"Tas vyras mane pastūmė. Pasiėmė žurnalą ir su kitais gyventojais, kurie, matyt, palaikė bendrijos idėją, užsidarė vienoje namo laiptinių", – tvirtino moteris.

Kadangi gyventojai nepavyko išbraukti savo duomenų ir ji net nežinojo, kaip jie gali būti panaudoti, ji iškvietė policiją. Laiptinėje užsidarę susirinkimo organizatoriai ir jiems prijaučiantieji įsileido pareigūnus į vidų.

"Man pačiai tas vyras neleido išbraukti duomenų. Pats tai padarė. Taip pat paprašiau, kad mano asmens kodas būtų užtušuotas, jog nieko nesimatytų. Policija taip pat įspėjo, kad tai būtų padaryta. Tik padedant pareigūnams pavyko pašalinti savo duomenis iš neaiškaus sąrašo. Buvo keista, kad sulaukiau tokio pasipriešinimo. Gal tas vyras taip kovojo, nes taikėsi į bendrijos pirmininko kėdę", – svarstė moteris.

Klaipėdietė teigė, kad yra dalyvavusi ne viename namo gyventojų susirinkime. Tačiau nė viename jų nebuvo prašoma registruojantis nurodyti asmens kodo.

Nemokamų paslaugų nebūna

Klaipėdos savivaldybės Būsto ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis akcentavo, kad noras kurti bendriją turi kilti iš pačių gyventojų, o ne kažkam įkalbėjus.

"Patys žmonės turi nuspręsti, kaip tvarkysis savo name. Jei to nepadaro, administratorių paskiria savivaldybė", – paaiškino vedėjas.

A.Gaižutis įspėjo klaipėdiečius atsargiai žiūrėti į visokius asmenis, kurie įkalbinėja kurti bendrijas, siūlo padėti.

"Matyt, tai yra verslas. Paslaugos nebus suteiktos už dyką. Gal tas žmogus taikysis į pirmininko vietą, kad galėtų užsidirbti. Kam kurti bendriją, jei gyventojai vis tiek ne patys rūpinsis namu, o ateis kažkas kitas ir kažką darys", – komentavo vedėjas.

Jis pabrėžė, kad, registruojant susirinkimo dalyvius, neturėtų būti prašoma pateikti asmens kodo.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmo susirinkimo metu gyventojai turėtų pasikalbėti, ar tikrai nori steigti bendriją. Tik apsisprendus turėtų būti organizuojamas kitas susirinkimas, kur vyktų balsavimas. Prieš tai turi būti parengti visi reikiami dokumentai dėl bendrijos steigimo.

"Pastaruoju metu viskas būna atvirkščiai. Kažkas kažką padarė, pasiūlė, ir jau vyksta susirinkimas. Svarstant tokius svarbius klausimus, juk būtina pasiruošti", – pabrėžė vedėjas.

Reikia asmens sutikimo

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus – kai jie tvarkomi, esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia pastarajam pasiekti.

Taip pat būtina atitikti numatytus kriterijus: duomenų subjektas duoda sutikimą, sudaroma ar vykdoma sutartis, kai viena šalių yra duomenų subjektas, pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Priešingu atveju asmens duomenys negali būti tvarkomi.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pabrėžė, kad asmens kodą galima naudoti, tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, kai jį naudoti draudžiama. Įstatymas numato išimtinius atvejus, kai daryti galima be sutikimo.

Tvarkytojas duomenų subjektui privalo prisistatyti, nurodyti, kokiais tikslais reikalingi duomenys. Asmenims, kurie nesuteikia tokios informacijos arba kelia abejonių, savo asmens duomenų atskleisti nepatariama.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija akcentavo, kad asmens duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims gali kelti riziką juos panaudoti ir neteisėtiems tikslams, tokiems kaip asmens tapatybės suklastojimas, sukčiavimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų