Be apšvietimo šalia daugiabučių namų, be šaligatvių prie laiptinių ir be aikštelių mašinoms – tokia yra Švyturio gatvės gyventojų kasdienybė. Paradoksalu, bet visa tai yra pačiame Klaipėdos centre.

Atėmė piniginę ir batus

"Tai puikus rajonas auginti vaikus. Tiek žalumos, parkas visiškai šalia, netoli iki jūros, Girulių miško, centras vos už kelių minučių ėjimo pėstute. Pats čia gyvenu aštuntus metus ir galiu pasakyti, kad per pastarąjį metą mūsų name apsigyveno daug jaunų žmonių", – gyrė Švyturio gatvę 8-ajame name gyvenantis Ginter Harner.

Gretimame 10-ajame name gyvenanti Jurgita Petkienė taip pat negaili pagyrų rajonui, kuriame gyvena.

"Kai manęs kas klausia, kaip iškenčiu uosto triukšmą, nuoširdžiai atsakau – aš jo negirdžiu. Ko gero, taip pat, kaip negirdi traukinių šalia geležinkelio stoties gyvenantys žmonės ar mašinų ūžesio šalia didžiausių miesto gatvių. Tikrai mūsų rajone nėra taip triukšminga. Garsai nuo uosto yra neišvengiami ir visiškai nesunkiai prie jų priprantama, – tikino mažą vaiką auginanti moteris. – Bet yra keli kiti dalykai, kurie stebina, piktina ir verčia reikalauti valdžios įsikišimo."

Daugelis senųjų Švyturio gatvės pradžios gyventojų yra įpratę, kad sutemus jų gyvenamą rajoną apima aklina tamsa.

Vargu ar Klaipėdoje yra kita tokia vieta, kur daugiabučiai namai bei gatvė šalia jų nėra apšviesti nė vienu žibintu.

Kelią į namus žmonės randa tik todėl, kad jį apšviečia iš langų sklindanti šviesa bei kelios lempos prie laiptinių, sureaguojančios į judesį. Tačiau vos už poros žingsnių nuo laiptinės žmogų vėl apgaubia tamsa.

Tai labai patogu plėšikams. Kartą tamsoje jie patykojo studento ir atėmė ne tik jo telefoną bei piniginę, bet nurengė ir nuavė. Vaikinas namo grįžo basas, be striukės ir su nulaužtu dantimi.

Pensinio amžiaus gyventojai stengiasi šaltuoju metų laiku sutemus iš namų nekelti kojos.

Po langais driekiasi gatvė

Kita ne menkesnė Švyturio gatvėje gyvenančių klaipėdiečių bėda – gatvė yra tiesiai po jų langais.

"Mano kaimynų dukra, mažytė mergaitė, ėjo į kiemą pažaisti ir, vos nužengusi nuo laiptelio, atsitrenkė tiesiai į mašiną. Gerai, kad važiavo protingi žmonės, automobilis vos judėjo. Labai dažnai matome, kaip mūsų gatvele tiesiog lekia mašinos", – piktinosi J.Petkienė.

Prieš pusšimtį metų pastatyti namai neturi jokio šaligatvio, tad vos atidarę laiptinės duris žmonės žengia tiesiai į gatvę.

Gatvelės pradžioje nėra greitį ribojančio ženklo, todėl vairuotojai yra teisūs net jeigu važiuoja 50 kilometrų per valandą greičiu.

Dar prieš kelerius metus prie įvažos iš S.Dariaus ir S.Girėno į Švyturio gatvę buvo kelio ženklas "Gyvenamoji zona", nurodantis, jog čia galima važiuoti ne greičiau nei 20 kilometrų per valandą.

Tas pats ženklas versdavo nestovėti po langais įjungus variklį ilgiau nei būtina pasiruošti važiavimui.

Kur dingo šis kelio ženklas, niekas nežino. Kai jo neliko, nebėra pagrindo drausminti greičio mėgėjų.

Vadino kantriausiais klaipėdiečiais

"Švyturio gatvės gyventojai yra arčiausiai uosto teritorijos, o iš kiemo pusės jie gyvena labai nesaugiai – tiesiai per duris žengia į gatvę po automobilių ratais. Žmonės toje vietoje yra patys kantriausi Klaipėdoje, nes amžių amžius gyvena prie uosto. Beje, dėl triukšmo iš ten didelių skundų negauname, visas tas Sportininkų gatvės rajonėlis yra gana ramus", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Pagal patvirtintą detalųjį planą S.Dariaus ir S.Girėno gatvė su Naująja Uosto gatve turėjo susikirsti sankryža ir joje turėtų atsirasti įvaža į uosto teritoriją.

Prie to dokumento yra įrašyta prievolė detaliojo plano užsakovams išnagrinėti galimybę pratęsti Švyturio gatvę ir sujungti ją su Šiaurės prospektu.

Tada vilkikai iš uosto važiuotų ne tiesiai stoties link, o suktų į kairę ir palei uosto tvorą važiuotų tolyn iki buvusių kapinių, stadiono, garažų, geležinkelio linijų.

Akivaizdu, kad šiam planui reikėtų didžiulių investicijų. Kol kas viskas stovi vietoje, neaišku, kokia ši sankryža bus projektuojama: dvišalė ar su įsukimu į šiaurės pusę.

"Toks sumanymas būtų logiškas. Uostas turėtų pietinę, centrinę ir šiaurinę išvažas", – teigė vicemeras A.Šulcas.

Vykdant didelį šiaurinės išvažos iš uosto projektą, Švyturio gatvės gyventojai galėtų tikėtis normalių išvažų ir iš savo namų, automobilių aikštelių bei patogių, modernių kiemų ir net dviračių tako.

Tvirtinant detalųjį planą buvo numatyta vietoje želdinių uosto įmonėje, kur yra brangi kiekviena žemės pėda, tvarkyti želdynus šiame gyvenamajame rajone.

Kilo abejonių, ar tiesti gatvę

Strateginiame plane, kuris apžvelgia darbus iki 2017 m., yra numatoma sukurti projektą Švyturio gatvės tęsinio palei uosto tvorą nuo Naujosios Uosto iki Malūnininkų gatvės. Su tuo siejamas ir kelias tarp pirmųjų Švyturio gatvės namų, tačiau detaliojo plano šiam projektui dar nėra. Ateities vaizdas veikiau primena eskizą.

Jeigu visose kitose miesto vietose, kur tik leidžia aplinkybės, jau projektuojamas automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimas, tai kvadratas, įrėmintas S.Dariaus ir S.Girėno, Švyturio, Malūnininkų bei Sportininkų gatvėmis, planuose tebėra "baltas". Tai yra čia kol kas net teoriškai nenumatoma gerinti klaipėdiečių gyvenimo kokybės.

Ar toks planas yra reikalingas uostui ir miestui, kol kas neaišku.

Kadangi tiesiant kelią į šiaurę yra didelė kliūtis – geležinkelis, projektas gali būti toks brangus, kad jį įgyvendinti gali neapsimokėti. Juo labiau kad valstybei tektų spręsti tolimesnių Švyturio gatvės namų, esančių prie pat uosto tvoros, likimą.

Planai piešia gražią ateitį

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas įsitikinęs – jeigu politikai turės tikslą tiesti šiaurinę išvažą iš uosto, tai jis ir bus įgyvendintas, kad ir kiek tai bekainuotų.

"Juk būtų logiška, kad linijinio gatvių planavimo Klaipėdos gyventojai turėtų galimybę vakariniu pakraščiu važiuoti iki pajūrio ir toliau, o ne ties Herkaus Manto gatvės geležinkelio tiltu susigrūsti į vieną gatvę. Juk ir Šiaurės prospektas kažkada priminė utopinę svajonę, o dabar jis yra, ir žmonės džiaugiasi juo. Todėl noriu pasakyti – jeigu būtų toks užsidegimas ir noras tiesti šiaurinį išvažiavimo kelią, mes jį tikrai realizuotume", – tikino K.Macijauskas.

Partnerystės sutartis tarp Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės buvo sudaryta 2012 m. liepos 12 d.

Joje, be kitų globalių įsipareigojimų, numatyta sutvarkyti Švyturio gatvės kvartalą, įrengiant šios gatvės ruožą tarp Naujosios Uosto, Švyturio ir J.Janonio bei Malūnininkų gatvių.

Pakvietė miesto vadovus

Prieš kelerius metus iš valdžios išgirdę kalbų apie Švyturio gatvės rekonstrukciją, gyventojai sukluso. Atsirado viltis, kad kvartalas bus modernizuotas: apšviestas, įrengtos aikštelės automobiliams, suformuoti šaligatviai.

Tačiau per kelerius metus kalbos nevirto kūnu. Tad nenuostabu, kad Prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat, pakvietęs gyventojus į visuotinį susirinkimą, pasistengė, kad jame dalyvautų ir naujasis savivaldybės direktorius Saulius Budinas.

Tada direktorius suabejojo grandiozinio plano reikalingumu ir teigė dar nežinąs, ar jis bus įgyvendintas.

Švyturio gatvės gyventojai ėmė klausinėti, ar yra galimybė, nelaukiant ūkais apgaubtų planų įgyvendinimo, jau dabar imtis gerinti šio kvartalo žmonių poreikius.

Politikus vers vykdyti pažadus

"Yra senas planas, ir aš žinau, kad jis nė trupučio nejuda. Kalbant apie Švyturio gatvės pirmųjų namų gyventojų interesus, manau, rasime sprendimų patvarkyti tuos dalykus. Bendro tos teritorijos tvarkymo plano nėra. Tos problemos man yra žinomos, aš pamėginsiu kažką spręsti. Šių metų biudžetas jau yra sudėliotas, o ir metai įpusėjo. Bet tai nereiškia, kad kitais metais negali tokie darbai būti suplanuoti", – patikino S.Budinas. – Iki šių metų galo visame mieste bus baigti rengti detalieji planai, tada bus aišku, kurios teritorijos kam priklauso. Tada analizuosime situaciją ir, manau, rasime sprendimų".

Administracijos direktorius svarstė, kad ir patys gyventojai sykiu su seniūnaičiu rodytų iniciatyvą. Jeigu namų bendrijos prisidėtų prie tų planų įgyvendinimo savo lėšomis ir prašytų dalinio savivaldybės prisidėjimo, tokie projektai turėtų būti skatinami.

Tuo metu seniūnaitis R.Schneiderat padeda gyventojams prastumti savivaldybėje prašymus papilti prie gatvės žvyro, kad važiuojantys automobiliai nebūtų laužomi.

"Mano įsivaizdavimu, Švyturio gatvės pirmųjų namų pirmininkai turėtų susitikti ir aptarti, ko galiausiai nori gyventojai, ir kelti tuos klausimus visuotiniame gyventojų susirinkime. Kviečiame į šiuos susirinkimus miesto politikus, kad jie rodytų iniciatyvą, bendrautų su žmonėmis ne prieš pat rinkimus, o visos kadencijos metu. Žinau, kad be politikų mes neišsiversime. Kai išgirsime pažadų, bus lengviau reikalauti, kad jie būtų ištesėti", – aiškino R.Schneiderat. – Prekybos uosto rajonas gali tapti prestižiniu ir tikiu, kad jis toks ir taps. Dabar vienu metu renovuojama dešimt namų. Vėliau, manau, ir dar daugiau daugiabučių bus atnaujinta. Mažėja girtaujančiųjų, benamių. Jeigu pavyktų padaryti gyvenimą čia patogesnį, būstų kainos šoktelėtų, atsinaujintų gyventojų sudėtis. Taip laimėtų ne tik keli namai, bet ir visas Vitės kvartalas."