Pranešimas – į šiukšliadėžę?

Viena klaipėdietė, kuri ne kartą Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui siuntė fotografijas apie įžūlių vairuotojų padarytus nusižengimus, iš savivaldybės darbuotojo sulaukė netikėto atsakymo.

"Užfiksavau vienos palangiškių įmonės automobilį, stovintį ant šaligatvio Danės krantinėje Šiaurės rage. Mano akimis, vairuotojas tikrai įžūliai paliko mašiną pačiame pėsčiųjų promenados centre, kai šalia driekiasi automobiliams skirta gatvė. Nufotografavau ir nusiunčiau. Tačiau savivaldybės tarnautojas man atsakė nebausiantis vairuotojo, mat aš nesu pareigūnas, o mano nuotrauka tėra traktuojama kaip informacinis pranešimas", – pasakojo klaipėdietė.

O štai kitas klaipėdietis net sulaukė pranešimo apie tai, kad yra įspėjamas dėl melagingų parodymų.

Dienraščio "Klaipėda" fotografas, užfiksavęs kandidatės į Seimą Kristinos Paulikės automobilį po ženklu, draudžiančiu sustoti, buvo perspėtas, kad melagingų parodymų teikimas administracinio pažeidimo byloje užtraukia administracinę atsakomybę ir numato baudą nuo 289 iki 866 eurų.

"Aš laikausi Visuomenės informavimo įstatymo normų, kodėl iš anksto kyla įtarimų, kad galiu pateikti suklastotas nuotraukas? Tam yra ekspertizės, ir faktai būtų nenuginčijami", – pastebėjo žurnalistas.

Baiminasi montažų

Kodėl staiga šalies institucijos "nurašė" piliečių iniciatyvą, o už pilietiškumą pagrasino atsakomybe dėl melagingų duomenų teikimo?

"Perspėjimo dėl melagingų duomenų teikimo nesureikšminčiau, nes kiekvienas pilietis, apsilankęs mūsų skyriuje, apie tokią atsakomybę yra informuojamas", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Pasak jos, labai norėdamas koks nors piktavalis iš tiesų galėtų sumontuoti fotografiją ir nusiųsti oficialioms institucijoms kaip pagrindą protokolui surašyti.

Tačiau paaiškėjo, kad savivaldybės darbuotojai iš tiesų gūžčioja pečiais ir, gavę piliečio pranešimą su pažeidimą fiksuojančia nuotrauka, nepuola juo aklai tikėti.

"Prieš akis turiu trijų teismų nutartis, viena – Vilniaus, o dvi – Kauno apygardos teismų. Jose pažymima, kad paprasto piliečio fiksuotas pažeidimas laikomas tik pranešimu. Galiu pacituoti vieną teismo nutarčių, kurioje rašoma, kad kitu atveju būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti. Tai reiškia, kad teismas negali taikyti atsakomybės pagal ne pareigūno, o piliečio užfiksuotą pažeidimą", – apgailestavo K.Vintilaitė.

Sulaukia tūkstančių pranešimų

Tai išgirdęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas stryktelėjo iš kėdės.

"Pilietiškumui – galas? Tai byloja apie mūsų valstybės bukaprotiškumą. Jei tai yra taip, tai – skandalas. Jei paprastas žmogus negali užfiksuoti paprasto pažeidimo, tai kas čia per valstybė? Aš taip pat pafotografuoju tokius pažeidėjus ir nusiunčiu Viešosios tvarkos skyriui", – kalbėjo A.Šulcas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius per metus turi apdoroti apie 4 tūkst. pranešimų su vienokio ar kitokio pobūdžio informacija apie pažeidimus.

"Tačiau daugeliu atvejų tai pareigūnų fiksuoti įvykiai. Tik nedidelę dalį sudaro piliečių atsiųsti pranešimai", – aiškino K.Vintilaitė.

Tiesa, kartais tikrintojai sulaukia tik šūsnio nuotraukų, o pranešėjai nesivargina parašyti, kas užfiksavo pažeidimą, kokiu laiku, nurodant tikslią įvykio vietą.

Tokiais atvejais prašoma laiško autoriaus patikslinti informaciją bei nurodyti savo duomenis.

Pripažįsta kaltę

Išanalizavusi visus jos skyriaus pareigūnų priimtus procesinius veiksmus, K.Vintilaitė konstatavo, kad tais atvejais, kai apie pažeidimą informuoja ne pareigūnas, savivaldybės darbuotojai renka papildomus įrodymus.

"Yra tik kelios dešimtys gyventojų pranešimų. Jais remiantis buvo surašyti protokolai. Tačiau visais šiais atvejais protokolas buvo surašomas ne už akių, kaip mes turime teisę, o kviečiantis vairuotojus į pokalbį. Visais atvejais vairuotojai pripažino pažeidimus, o tai yra svarus papildomas įrodymas", – aiškino K.Vintilaitė.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja aiškino, kad nepalankius pranešėjui sprendimus priima ir Klaipėdos apygardos teismai.

"Suradau kelias nutartis, kur aiškinama, kad teismui pateikiama nuotrauka daryta ne pareigūno, o tai nėra neginčijamas įrodymas", – kalbėjo K.Vintilaitė.

"Civilioką" išbrokavo

Savo poziciją šiuo klausimu išsakė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas laikinai einantis Mindaugas Džermeika.

"Teismai labai įvairiai pasisako tose bylose, kur pranešimą apie pažeidimą pateikė gyventojas. Skandalas kilo po to, kai Panevėžio apygardos teismas nuginčijo "civilioko" pateiktą informaciją. Teismas nevertino žmogaus pateiktos informacijos kaip patikimos ir pažeidėjui bylą nutraukė. Po viso to kilo daugybė diskusijų. Klaipėdoje taip nėra. Klaipėdos apygardos teismas leidžia fiksuoti pažeidimą asmeniui ir priima tokias bylas nagrinėti", – tikino M.Džermeika.

Be Panevėžio, panašių nutarčių pasitaikė ir Kaune bei Vilniuje.

"Aš turiu teisinį išsilavinimą ir žinau, kad teisminės praktikos neformuoja apygardų teismų priimti sprendimai, kol nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo", – tikino pareigūnas.

Teismai tik vienu klausimu pasisako išvien – administracinė teisena negali gimti iš anoniminio pranešimo.

"Kilus ginčui, teismas turi teisę išsikviesti tą asmenį, kuris užfiksavo pažeidimą, išklausyti jo liudijimą. Kai tokio pranešimo nėra, laikytina, kad visos abejonės yra kaltininko naudai. Teisėje abejonių negali būti", – aiškino M.Džermeika.

Į kelius – su kameromis

M.Džermeika teigė, kad per savaitę policijos pareigūnai sulaukia nuo 10 iki 20 pilietiškų gyventojų pranešimų.

"Ir visus juos mes tiriame. Žmonės nufotografuoja, nufilmuoja pažeidimus. Jei tai pateikiama pasirašius vardą ir pavardę, nurodomas laikas, vieta, tada mes galime vertinti. Paaiškėjus, kad pažeidimą padarė ne Klaipėdos gyventojas, surinktą medžiagą išsiunčiame į teritorinį komisariatą, kur gyvena žmogus", – patikino M.Džermeika.

Iškilus diskusijai, ar galima teisiškai įvertinti pilietišką pranešimą apie pažeidimą, prasmės turėtų netekti pačios policijos sukurta elektroninė pranešimų sistema interneto tinklalapyje www.epolicija.lt. Jame yra galimybė gyventojui oficialiai pasiųsti pranešimą, nurodant jo pobūdį.

"Dažniausiai žmonės atsiunčia filmuotą medžiagą apie nutikimus kelyje – vairuotojai neparodo posūkio, pasistato automobilius draudžiamoje vietoje, įvažiuoja ten, kur eismas draudžiamas, sudaro pavojingas situacijas lenkdami kitus automobilius. Dažnai važiuojame į kiemus, kur neleistinai statomos mašinos", – pasakojo M.Džermeika.

Dvigubai nebaudžia

Tiesa, vairuotojas išvengia dvigubos baudos. Jei jį nubaudė Viešosios tvarkos skyrius, tada policija nebetaiko atsakomybės, nes pareigūnai naudojasi bendra duomenų baze.

"Sulaukiame ir pranešimų apie pačių pareigūnų padarytus nusižengimus. Buvo diskusijų apie Karo policijos automobilį, stovintį neleistinoje vietoje. Pasitaikė skundų dėl policijos patrulių, kurie buvo atvykę į iškvietimą prekybos ir pramogų centre "Akropolis", mašinų. Tokios situacijos – dviprasmiškos. Ką daryti pareigūnui, jei jis tuo metu atlieka užduotį? Pavyzdžiui, atvykstama į iškvietimą dėl vagystės ar muštynių. Negi policijos pareigūnai suks ratus po stovėjimo aikštelę ir ieškos vietos automobiliui, o chuliganai tuo metu paspruks? Visuomenė taip pat turėtų blaiviai įvertinti situacijas, o jų gali būti labai įvairių", – tikino M.Džermeika.

Tačiau jis vis dėlto stojo pilietiškų gyventojų pusėn.

"O kas kitas, jei ne patys piliečiai gali sustabdyti karą keliuose? Vieni pareigūnai nepajėgūs to padaryti", – reziumavo M.Džermeika.

Komentaras

Arvydas Daugėla

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas

Tikrai negalima taip griežtai tvirtinti, jog teismų praktika eina tuo keliu, kad piliečių dažnai anonimiškai pateikti teisėsaugos institucijoms vaizdo / garso įrašai, nuotraukos, kuriose užfiksuoti pažeidimai, nėra pripažįstami įrodymais. Įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra draudimo piliečiams viešose vietose, kai nepažeidžiamas kitų asmenų privatumas ar kitos esminės žmogaus teisės ir laisvės, fiksuoti daromus teisės pažeidimus, o pateiktas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašą bylą nagrinėjantis kompetentingas organas (pareigūnas) gali pripažinti tinkamu įrodymu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymų aplinkybės, įrodymų, šaltinių patikimumas. Taigi kartais bylose, siekiant išsiaiškinti, ar pateikta medžiaga yra autentiška, nesuklastota (pavyzdžiui, ar vaizdo medžiagoje užfiksuoti faktai neįvyko kitu laiku nei nurodoma), tenka pasitelkti ir specialistus profesionalus, dirbančius su informacinėmis technologijomis.

Svarbiausia, jog gavus medžiagą ji būtų tinkamai ištirta įstatymų nustatyta tvarka ir tuomet ją pateikus teismui, tikėtina, duomenys bus pripažinti įrodymais. Pažymėtina, kad net ir konstatuodamas, jog nuotraukos ar vaizdo įrašas konkrečiu atveju negali būti laikomi įrodymais, teismas ne nutraukia bylą, o grąžina įgaliotai institucijai tirti iš naujo.