Keičiasi žmonių mentalitetas

Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pasakojo apie realybę, su kuria šiandien tenka susidurti.

Norintiesiems pasiimti iš šios prieglaudos gyvūną, tereikia užpildyti specialią anketą, iš jos ir sprendžiama, ar šeimininkas pasiruošęs priimti naują šeimos narį į savo namus.

„Anksčiau, kol pas mus nebuvo anketų, grąžinimų buvo daugiau. Manau, kad ir anketos, ir žmonių mentalitetas bei kitų žmonių pasmerkimas padėjo. Seniau žmonės įsivaizdavo, kad nieko tokio, jog grąžino, neva nepasvėrė prieš imdami gyvūną. Bet kai kiti juos pasmerkia komentaruose, iš vienos pusės, tai atrodo blogas dalykas, iš kitos – tai duoda daug naudos. Mes irgi griežtiname reikalavimus, bet grąžinimų buvo ir tikiu, kad visada bus“, – pažymėjo S. Šakinytė.

Simona Šakinytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Priežasčių – ne viena

Viena dažniausių augintinių grąžinimo priežasčių – šeimos pagausėjimas – poros ima lauktis vaiko, ir gyvūnas tampa nebereikalingas.

„Visiems sakau, kad šie klausimai – ne tik mums, bet ir sau. Kol nėra vaiko, tol nesuvokia. Esu iš tų, kuri mieliau išleidžia gyvūną, kai šeimoje jau yra vaikai, negu kai žmonės dar neturi vaikų. Čia viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyvūnai grąžinami. Yra priežasčių, dėl kurių nepykstu, kad grąžina. Pavyzdžiui, turėjome aklą Rudį. Žmonės turėjo katinų, ir mes sakėme, kad šuo, ko gero, juos puldinės, nes yra aklas, ir jeigu susidurs su kitu gyvūnu, manys, kad jį puola. Po pirmų puolimų dar negrąžino, dar stengėsi, bet galiausiai „papurtė“ kačiuką“, – pasakojo S. Šakinytė.

Anot jos, keturkojų grąžinimų būta ir dėl porų skyrybų.

„Dabar turėjome labai skaudų atvejį. Kalytei buvo 15 metų. Ją ir taip vyresnę pasiėmė. O po skyrybų grąžino, ir šuo mirė pas mus. Netgi šiuo atveju būtų buvęs mažesnis blogis seną šunį užmigdyti namų aplinkoje. Pas mus pagyveno vos kelis mėnesius, prasidėjo traukuliai. Prieglauda, nereikalingumo jausmas paspartina visas senatvės ligas, seni gyvūnai dažniausiai taip ir pasibaigia prieglaudoje, kai būna atiduoti iš gerų sąlygų“, – paaiškino S. Šakinytė.

Grąžinimas – neatsakingo pasiėmimo pasekmė.

Grasino užkasti

S. Šakinytė taip pat priminė, kad šioje prieglaudoje šunį ar katę norintys pasiimti būsimieji šeimininkai turi daugybę laiko su jais susipažinti ir neskubėti priimti sprendimą, kadangi keturkojis – didžiulė atsakomybė.

Kai kurie žmonės net eina į įvairius seminarus, dresūros pamokas, nes nori pasisemti žinių, pasiruošti pokyčiams.

„Prieglaudoje leidžiame su gyvūnu pažindintis, kiek tik nori. Dažnai žmonės negirdi, ką pasakojame. Tą dieną, kai pasiima, jie negirdi, nes yra visiškoje euforijoje, negirdi nei apie maitinimosi dalykus, nei apie charakterio savybes. Tad grąžinimas – neatsakingo pasiėmimo pasekmė. Kad ir į tą pačią anketą pasižiūrėjus, ieško, kaip užkalbėti mums dantį, nors šimtą kartų kartoju, kad pirmiausia atsakytų į klausimus sau“, – akcentavo „Linksmųjų pėdučių“ vadovė.

Neseniai vienas šuo į šią prieglaudą sugrįžo gerų žmonių dėka. Paimtas vos kelių mėnesių keturkojis atsidūrė namuose, tačiau nemokėjo atlikti gamtinių reikalų lauke.

Merginos, išgirdusios, kaip naujoji šeimininkė grasina šunį sumušti ir nuvežusi į mišką užkasti, nutarė kreiptis į prieglaudą su įrodymais. „Linksmosios pėdutės“ nedelsė nė akimirkos ir šunį susigrąžino.