Aukštumose atsidūrusios degalų kainos privertė vairuotojus skrupulingai skaičiuoti kiekvieną automobilio sunaudotą litrą. Kai kuriuos akylus klaipėdiečius net sukaustė įtarimai: degalinėse gali būti gudraujama. Tačiau ieškoti teisybės neverta, – kontroliuojančios institucijos apie tikrintojų vizitus degalinėms privalo pranešti prieš 10 dienų.

Už trūkumą sumoka

Pasirodo, iki šiol oficialiai buvo leidžiama iš 10 litrų degalų klientui neįpilti 50 gramų. Pavyzdžiui, pilant 100 litrų benzino, degalų tiekėjui leidžiama neįpilti pusės litro, o iš kliento reikalauti susimokėti už visą sumą.

Tačiau klaipėdiečiai pastebėjo ir didesnių neatitikimų.

„Teko degalinėje pilti benziną į vokiečių gamybos metalinį bakelį. Žinau, kad į jį telpa tik šiek tiek daugiau nei 20 litrų. Tačiau kolonėlės skaitiklis parodė, jog įsipyliau 21,5 litro, o bakelis vis tiek nebuvo pilnas. Kaip taip gali būti, juk fiziškai į bakelį negalėčiau įpilti daugiau, nei telpa?“ – „Klaipėdai“ abejones dėstė centrinėje miesto dalyje degalų įsigijęs vairuotojas.

Kita klaipėdietė taip pat pasidalijo įtarimais, kai važiuodama iš Vilniaus į uostamiestį savo automobilio baką pripildė daugiau, nei į jį teoriškai telpa.

„Automobilio gamintojas nurodo, kad į mano mašiną telpa 40 litrų degalų. Bet supyliau daugiau nei 40 litrų. Buvo minčių, kad degalinės operatoriai galbūt gudrauja“, – neslėpė moteris.

Kita užmiestyje gyvenanti vairuotoja tikino net užsukusi į autoservisą, nes pastaruoju metu į jos automobilį tenka pilti vis daugiau degalų.

„Skaičiuoju kilometražą ir sudegintus degalus, nes jie nėra pigūs. Paprašiau, kad meistrai patikrintų, kodėl automobilis ėmė naudoti kur kas daugiau benzino“, – aiškino iš Dituvos į Klaipėdą kiekvieną dieną važinėjanti Laima.

Moteris tikino, kad po patikros autoserviso darbuotojas pareiškė, kad mašinoje nerado jokio defekto, kuris paaiškintų didesnį degalų sunaudojimą.

„Pilu benziną didesniais kiekiais. Apskaičiavusi įsitikinau, kad bent jau Minijos gatvėje esančioje degalinėje įsigytu benzinu nuvažiuoju kur kas mažesnį atstumą“, – aiškino Laima.

Gali tikrinti tik įspėję

Klaipėdos metrologijos centro direktorius Romualdas Lebšys pripažino, kad terpė degalinių operatoriams gudrauti tikrai yra.

„Degalinių įranga tikrinama tik kartą per metus. O kaip piliečiai perka tarp šių patikrų, niekas nežino. Juk sargo nepastatysi. Gal įrenginys natūraliai išsiderina, o gal specialiai gudraujama?“ – svarstė R.Lebšys.

Valstybinei metrologijos tarnybai pavesta įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę.

Įrenginių metrologinę patikrą atlieka Lietuvos metrologinė inspekcija.

Tačiau šioji į degalinę užsuka tik tuomet, kai prieš dešimt dienų įspėja įmonę apie gresiantį patikrinimą.

„Ką tai reiškia, patys suprantate, kai inspektorius iš anksto praneša, kad tikrins degalinės dozatorių. Realiausia, kad rezultatų nebus“, – tvirtino R.Lebšys.

Klaipėdos apskrities metrologinės inspekcijos viršininkė Liudmila Vaitkuvienė tikino, kad tarnyboje šiuo metu dirba tik ji ir jos pavaldinė, todėl darbo krūvis yra didelis.

„Dabar rengiama nauja metodika, ir mes degalines pradėsime tikrinti po dviejų savaičių“, – žadėjo L.Vaitkuvienė.

Inspekcijos teritorinio padalinio viršininkė pareiškė, kad, net ir gavus skundą apie galimus sukčiavimus degalinėse, tarnyba imsis tyrimo tik per dešimt dienų nuo informacijos pateikimo.

Vairuotojai yra beteisiai

Pats vairuotojas faktiškai yra beteisis, nes jis negali tikrinti, ar degalinės dozatorius pila tikslų kiekį degalų.

„Prieš keletą metų vienas klaipėdietis mėgino įrodyti, kad Šilutės plente prie Sendvario žiedo buvusi degalinė sukčiauja. Budėjęs naktimis ir stebėjęs šią degalinę žmogus teisme vis tiek pralaimėjo bylą, nes verslininkų advokatas pareiškė, kad žmogaus atliktas eksperimentas yra neteisėtas“ – prisiminė R.Lebšys.

Nors gyventojas užfiksavo didelį skirtumą tarp realiai įpilto degalų kiekio ir kolonėlės skaitiklio rodmenų, prekybininkai nuneigė šį faktą, – esą degalų talpykla plečiasi.

„Plastiko bakelis – netinkamas tokiam eksperimentui. Būtina turėti metrologiškai patikrintą, specialią talpyklą. Jos saikiklis turi būti sudrėkintas tais pačiais degalais, svarbi yra ir jų temperatūra“, – atskleidė R.Lebšys.

Tvarką „prastūmė“ Seime?

Tačiau pastaruoju metu išaugus degalų kainoms, vairuotojai ėmė dalytis šokiruojančiomis detalėmis apie pastebėtus trūkumus.

Vienas vairuotojas internete paviešino nutikimą, esą pildamas degalus savomis akimis matė degalinės skaitiklyje dviem litrais didesnius rodmenis. Neva vos padėjus pistoletą į vietą, skaitiklis ir parodė visai kitą degalų kiekį. Jis ir buvo atspausdintas čekyje.

R.Lebšys pastebėjo, kad dabartinės technologijos leidžia spėti, kad sukčiavimų degalinėse gali būti.

„Operatorius pulteliu gali valdyti dozatorių, o klientas gali net ir nepastebėti“, – tikino R.Lebšys.

Vienas būdų gali būti operatoriaus rankiniu būdu išjungiamas temperatūros korektorius, kuris skirtas tam, kad būtų išvengta paklaidų žiemos ir vasaros laikotarpiais, nes degalai turi savybę plėstis ir trauktis.

„Problema ta, kad tikrinama tik kartą per metus, iš anksto įspėjus prieš dešimt dienų. Kas paneigs, kad ši tvarka Seime nebuvo priimta specialiai turtingų kompanijų naudai? Beje, ką reiškia leistina ribinė paklaida? Juk per tūkstančius kartų, kai buvo nepakankamai įpilta, į verslininkų kišenę gula tonos benzino, už kurį žmonės jau sumokėjo. Su šia bėda kovoja visa Europa. Yra įtarimų, kad tai sistema ir ja piktnaudžiaujama“ , – nuomonę dėstė R.Lebšys.

Stinga šaukšto – ne nusikaltimas

Tai, kad degalinių tinklai turi teisę neįpilti tikslaus degalų kiekio, vartotojų neguodžia.

„Tas trūkstamas santykis juk skaičiuojamas šaukštais“, – rėžė Lietuvos metrologinės inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta.

Anksčiau degalų tiekėjams buvo leidžiama nuklysti iki 0,5 proc. normos. Tačiau nuo 2011-ųjų liepos įsigaliojo ES direktyva, kuri neleidžia degalų pardavėjams piktnaudžiauti maksimalia ribine paklaida.

„Tai reiškia, kad maksimali ribinė paklaida iki šiol buvo 0,5 proc. parduoto kiekio. Iš dešimt litrų degalų galima neįpilti 50 gramų, o iš šimto litrų – pusės litro. Ši paklaida buvo leistina ir už tai nebaudžiama. Tačiau direktyva nurodo tuo nepiktnaudžiauti, ir paklaida nuo šiol turi būti mažesnė už leistiną maksimalią“, – tvirtino A.Skripėta.

Jo nuomone, klaipėdiečių pastebėjimas apie pusantro ar dviejų litrų degalų trūkumą – mažai tikėtinas reiškinys.

„Benzinui leistina paklaida – 0,5 proc., dujoms – 1 proc. Tik keliose degalinėse aptikome daugiau nei 1 proc. viršytą paklaidą. Jei yra skundas, mes tikriname ir be įspėjimo“, – tikino A.Skripėta.

„Litrais niekas nevagia“

Metrologijos inspekcijos atstovų teigimu, gyventojų skundai paprastai nepasitvirtina.

„Juk pirmiausia patikriname, ar nėra pažeistos plombos, kurios uždedamos po paskutinio metrologinio patikrinimo. Labiau tikėtina, kad neatitikimų gali būti dėl retai naudojamų degalų. Jei tam tikros rūšies ilgai niekas nepylė, tada būna nevisiškai užsipildęs vožtuvas, ir gali būti užfiksuotas 1 proc. nuokrypis nuo normos“, – aiškino A.Skripėta.

Šiuo metu esą rengiama nauja įrenginių plombavimo sistema, ir paklaida turės būti sumažinta.

„Benzinui paklaida turės būti ne didesnė nei 0,2 proc., o dujų – 0,5 proc.“, – teigė A.Skripėta.

Per 2011 metus inspekcija gavo 24 vairuotojų skundus dėl įsipilto per mažo degalų kiekio.

„Iš jų tik keturi pasitvirtino, du žmonės skundėsi dėl dujų, dar du – dėl benzino“, – tvirtino A.Skripėta.

Šiais tyrimais aptikta, kad neatitikimai viršijo leistiną 0,5 proc. ribą.

„Tačiau litrais niekas nevagia. Radome iki 100 gramų neatitikimą dešimčiai litrų. Iš tikrintų 82 kolonėlių 12,4 proc. buvo nustatyti pažeidimai“, – tikino viršininkas.

Už tokius pažeidimus degalinėms gresia bauda nuo 300 iki 2 tūkst. litų.