„Philip Morris International“ kompanija įvardijama viena didžiausių užsienio investuotojų ir mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Bendrovės „Philip Morris Baltic“ generalinio direktoriaus Mindaugo Dacio skaičiavimu, per 24-erius Klaipėdos fabriko veiklos metus į jį buvo investuota bemaž 310 mln. eurų.

Fabriko modernizacijai ir plėtrai skirta naujausia injekcija siekia apie 19 mln. eurų, dar 12 mln. eurų numatyta tabako paruošimo padaliniui atnaujinti bei gamybiniams įrenginiams įsigyti. Įgyvendinus visą projektą, gamyklos patalpų plotas padidės 8 tūkst. kv. m, o viso komplekso plotas sieks net 30 300 kv. m.

Netolimoje ateityje naujas investicijas prognozuojantis M.Dacys šias perspektyvas sieja su reikšmingu Klaipėdos fabriko vaidmeniu, perskirstant „Philip Morris International“ gamybos pajėgumus. Šie pokyčiai tapo neišvengiami, kompanijai oficialiai paskelbus savo pasaulinę veiklos strategiją – siekį mažinti rūkymo žalą bei kurti tabako pramonės ateitį be dūmų ir ugnies.

– Per beveik ketvirtį amžiaus į Klaipėdos fabriką buvo investuotos ne tik milžiniškos lėšos, bet ir smarkiai išaugo gamybos apimtys. Skaičiai neabejotinai įspūdingi?

– Iš tiesų per visus šiuos metus pajėgumai nuosekliai ir smarkiai didėjo – gamybos apimtys išaugo maždaug dešimt kartų, – įvardijo „Philip Morris Baltic“ vadovas M.Dacys. – Šiandien Klaipėdos fabriko pajėgumai siekia daugiau kaip 30 mlrd. vienetų cigarečių per metus. Ir šie rodikliai ateityje tik augs.

Fabriko modernizacijai ir plėtrai skirta naujausia injekcija siekia apie 19 mln. eurų, dar 12 mln. eurų numatyta tabako paruošimo padaliniui atnaujinti bei gamybiniams įrenginiams įsigyti.

Viena svarbiausių priežasčių yra tai, kad Klaipėdos fabrikas pripažįstamas kaip labai kokybiškos produkcijos gamintojas. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse lieka vos 4–5 proc. fabriko produkcijos. Visa kita yra skirta eksportui į įvairias pasaulio šalis. Pavyzdžiui, esame vieni didžiausių eksportuotojų į Japoniją. Šios šalies vartotojai kelia labai aukštus, jei ne aukščiausius pasaulyje reikalavimus tabako gaminių kokybei, ir tą kokybę Klaipėdos fabrikas gali garantuoti.

Kita pajėgumų didėjimo priežastis susijusi su kompanijos vizija – pasaulis be tabako dūmų.

„Philip Morris International“ labai daug investuoja į naujos kartos produktus, vienas kurių yra IQOS bedūmiai tabako gaminiai. Pastaruoju metu dalis kompanijos gamyklų Europoje pertvarkomos, pritaikant jas gaminti būtent IQOS produktus.

Cigarečių gamybos apimtys yra perskirstomos kitoms šalims. Kadangi Klaipėdoje veikia šiuolaikiškas ir itin kokybiškus bei labai įvairius produktus galintis gaminti fabrikas, nuspręsta investuoti didinant cigarečių gamybos kiekius Lietuvoje. Planuojame, kad 2018 m. gamybos apimtys Klaipėdoje turėtų pasiekti 38 mlrd. cigarečių per metus, o 2019 m. mūsų pajėgumai turėtų augti dar iki 41 mlrd. vienetų.

– Vertinant iš paprasto vartotojo pozicijų, kodėl tabako pramonės gigantui turėtų rūpėti, kaip teigiama, potencialiai mažiau sveikatai kenksmingų produktų gamybos strategija, kuri susijusi ir su nemažomis veiklos pertvarkomis, ir papildomomis investicijomis?

– Turėti geresnę alternatyvą, negu rūkyti cigaretes, vartotojai yra išreiškę ne vieną kartą. O pažangios technologijos jau leido sukurti bedūmius produktus bei pasiūlyti tradicinių cigarečių alternatyvą tiems rūkaliams, kurie nenori ar negali atsisakyti šio įpročio.

Į IQOS kūrimą ir tyrimus „Philip Morris International“ per dešimt metų investavo daugiau kaip 3 mlrd. JAV dolerių, o su šiuo projektu dirbo daugiau nei 400 mokslininkų ir ekspertų. Šiandien daugiau nei 3 mln. rūkalių jau pasirinko šiuos bedūmius produktus ir jų gretos ilgainiui turėtų augti. „Philip Morris International“ prezidentas yra išreiškęs viziją, kad savo ateitį matome išvis be tabako dūmų. Žinoma, mūsų dar laukia ilgas kelias, šių tikslų taip greitai, kaip norėtume, nepasieksime – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien pasaulyje skaičiuojama apie 1,2 mlrd. rūkalių.

– Ar galima tikėtis, kad kažkada šie naujos kartos bedūmiai tabako produktai bus gaminami ir Klaipėdoje?

– Manau, kad taip. Tik laiko klausimas, kada tai nutiks ir kaip sėkmingai mes eisime šiuo pokyčių keliu.

Ateityje, kai su naujojo bedūmio produkto gamyba išsiplėsime daugiau kaip 30-yje šalių, Klaipėdos fabrikas dėl savo kokybinių parametrų ir aukštos kvalifikacijos specialistų galėtų būti viena tų vietų, kur būtų galima gaminti ir naujoviškus produktus. Žinoma, šiuose procesuose didelis vaidmuo tenka ne tik mūsų kompanijos atstovybei, bet ir Lietuvos valdžios institucijoms, kurios turėtų būti suinteresuotos pritraukti tokias investicijas.

– Vis dėlto ilgametė „Philip Morris International“ veikla Lietuvoje veikiausiai rodo, kad čia verslo plėtrai iš esmės palanki aplinka? Kuo, jūsų akimis, mūsų šalis šiandien gali būti patraukli tokioms tarptautinio masto kompanijoms ir kokių dar neišnaudotų rezervų matote siekiant į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų?

– Lietuvoje turime labai kvalifikuotus specialistus, stiprią darbo jėgą – tai žmonės, kurie į savo darbą gali žiūrėti labai šiuolaikiškai ir kūrybiškai, greitai reaguoti į iššūkius, kuriuos diktuoja nūdiena. Investicine prasme tai yra labai palanku.

Kad Lietuva yra patraukli vieta investuoti, galime pasakyti ne tik iš savo kompanijos pozicijos, bet ir matome iš kitų investuotojų veiklos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo su mūsų valstybinėmis institucijomis, daugiau aiškumo, ko siekia, kokios krypties laikosi šalies Vyriausybė – tai neabejotinai labai smarkiai prisidėtų gerinant investicinę aplinką.

Norėtųsi, kad tas aiškumas būtų išreikštas ne biudžetiniais, metiniais ciklais, o įvertinant trejų, penkerių ar net dešimties metų perspektyvą. Tokie rimti investuotojai kaip „Philip Morris International“ nesiblaško, jie ateina turėdami ilgalaikės veiklos ketinimų ir strategiją. Tad bet kokie neaiškumai, svyravimai, susiję su mokesčių, darbo jėgos apmokestinimo ar kitais svarbiais verslui klausimais, gali sukelti abejonių dėl investicijų plėtros.

– Prieš du dešimtmečius nusprendę persikelti į teritoriją, šalia kurios buvo suformuota ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, senąją gamyklą miestui perleidote už simbolinį 1 litą su sąlyga, kad čia nebus vykdoma gamybinė veikla. Ar tabako fabriko transformacija į Kultūros fabriką pateisino kompanijos lūkesčius?

– Absoliučiai. Ne tik kompanijai, bet ir man, kaip klaipėdiečiui, labai svarbu, kad ši vieta, iš jos iškėlus fabriką, labai gražiai progresavo ir įgavo visai kitą prasmę – miesto centre atsirado nauja erdvė, kur žmonės gali pailsėti ir turiningai praleisti laiką. Neabejotinai tai yra mūsų, kaip socialiai atsakingos įmonės, duoklė miestui, šaliai. Tačiau šia prasme įvertinčiau ir kitą labai reikšmingą aspektą – būdami vieni didžiausių investuotojų tiek Klaipėdos krašte, tiek Lietuvoje bei turėdami daugiau nei 500 darbuotojų, aplink fabriką sukuriame ir visą puikiai veikiančią ekosistemą, kuri per tiekimo, sandėliavimo, logistikos bei kitas mūsų perkamas paslaugas užtikrina darbą dar šimtams specialistų.