Uostamiesčio kapinėse karstai į žemę leidžiami ir kapavietėms nepritaikytose vietose. Kadangi kapaviečių užteks vos metams, rengiamasi leisti laidoti tik klaipėdiečius, o už urną kolumbariume rinkti mokestį.

Laidoja ant tako

Tragiškiausia padėtis susiklostė Joniškės kapinėse – stingant žemės, čia ardomi išasfaltuoti takai ir juose formuojamos kapavietės.

Klaipėdiečiai, negavę leidimų savo artimųjų laidoti šioje amžinojo poilsio vietoje, piktinosi, jog kitiems sudaromos išskirtinės sąlygos.

"Jei vietų nėra, tai jų turėtų nebūti visiems. Tačiau kai kuriems klaipėdiečiams palaidoti savo artimuosius Joniškės kapinėse leidžiama. Ardomi asfaltuoti takai, ir toje vietoje atgula žmonės, kurių kapai atrodo labai prabangiai", – skundėsi klaipėdiečiai.

"Klaipėdos" žurnalistai, apsilankę Joniškės kapinėse, iš tiesų greitai rado išardytą asfaltuotą taką. Keliolikos metrų ruože buvo suformuoti kapai, kuriuose žmonės buvo palaidoti praėjusiais metais. Kapavietės sutvarkytos išskirtinai gražiai ir nepigiomis priemonėmis.

Dar trys kapavietės ant tako suformuotos šiemet. Vienas žmogus palaidotas vos prieš kelias dienas, nes nuo supilto kapo dar nebuvo nuimti vainikai. Greta mėtėsi išdaužyto asfalto luitai.

"Tikrai taip darome – išardome taką ir jo vietoje laidojame žmones. Daugiau vietos Joniškės kapinėse nėra, o tas takas nebuvo labai reikalingas", – neslėpė Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Jolanta Daukšienė.

Liko penkios vietos

Tačiau ji patikino, jog žmonės tokiomis išskirtinėmis sąlygomis laidojami tik tuomet, kai leidimą duoda savivaldybė.

Į ją esą ir kreipiasi klaipėdiečiai, kurie Joniškės kapinėse nori palaidoti savo artimuosius, nors neturi šeimos kapaviečių.

"Išimtys daromos tik tais atvejais, jei žmogus gyveno šalia Joniškės kapinių ir čia palaidoti jo giminaičiai", – pabrėžė J.Daukšienė.

Tokių išimčių daug nebebus, nes ardomame take dar galima suformuoti tris vienvietes kapavietes. Anot J.Daukšienės, Joniškės kapinėse dar yra dvi laisvos vietos palaidoti urnas. Ir viskas.

"Todėl Joniškės kapinėse žmonės bus laidojami tik šeimyninėse kapavietėse. Galbūt kai kuriems ir atrodo, jog čia yra laisvų vietų. Bet jei kapelis neprižiūrimas, nereiškia, kad tai – laisva vieta", – aiškino J.Daukšienė.

Plėtrai – 12 mln. litų

Joniškės kapinėse iki šiol vidutiniškai per metus buvo palaidojama apie 200 žmonių, tačiau nuo šiol didžioji jų dalis privalės atgulti Lėbartų kapinėse.

Jose per metus vidutiniškai palaidojama apie 2 tūkst. velionių.

"Lėbartų kapinėse šiuo metu laisvų vietų tikrai yra. Suformuoti trys nauji kvartalai, kuriuose galima įrengti apie 600 kapaviečių", – teigė Kapinių priežiūros tarnybos vedėja.

Paklausta, ar Lėbartų kapinėse laidojami tik klaipėdiečiai, pašnekovė atsakė neigiamai, nes įstatymuose nenumatyta apribojimų dėl gyvenamosios vietos.

Palanga yra pasitvirtinusi tvarką, pagal kurią miesto kapinėse laidojami tik palangiškiai.

J.Daukšienė neatmetė galimybės, kad tokia nuostata gali įsigalioti ir Klaipėdoje.

Vietų Lėbartų kapinėse yra todėl, kad jų plėtra vyksta jau kelerius metus. Papildomai buvo skirta 15 hektarų žemės, kurioje ir yra formuojamos kapinės.

Plėtros projekto vertė – beveik 12 mln. litų. Didžioji dalis pinigų jau išnaudota, neatlikta darbų už maždaug 2 mln. litų.

Tačiau plėtra gali sustoti. Šiemet buvo numatyta, kad už kapinių plėtrą bus sumokėta iš Privatizavimo fondo, tačiau į jį nesurinkta pinigų.

Todėl maždaug 400 tūkst. litų paimti iš paskolos, skirtos arenos statybai. Šiais pinigais bus sumokėta už šiemet atliktus darbus. Kas bus kitais metais, neaišku.

Už kolumbariumą – mokestis

Strateginiuose planuose numatyta, kad Lėbartų kapinėse turi atsirasti dar vienas kolumbariumas. Šįkart – tūkstančio vietų.

2007 m. pastatytas kolumbariumas, kuriame buvo 168 vietos, užpildytas per pusantrų metų.

"Žinau, jog kalbama apie tai, kad pastačius kolumbariumą, jame bus galima laidoti tik urnas su klaipėdiečių palaikais. Kadangi kolumbariumas bus pastatytas už savivaldybės pinigus, todėl ir turėtų būti skirtas klaipėdiečiams. Pirmąjį kolumbariumą užėmė kitų miestų gyventojų urnos. Svarstoma ir tai, kad už vietą kolumbariume reikėtų įvesti nors ir simbolinį mokestį", – ateities planus atskleidė J.Daukšienė.

Tiesa, kol kas neaišku, kada naujas kolumbariumas galėtų būti pastatytas. Jei bus skirtas finansavimas, kitais metais prasidės jo projektavimo darbai.

500 vietų kolumbariumas turėtų atsirasti ir Joniškės kapinėse, rekonstruojant jas juosiančią tvorą. Bet statybos pradžios niekas nedrįso prognozuoti.

Nori sklypo iš anksto

Kylant grėsmei, jog kapinėse pristigs vietos, vis daugiau klaipėdiečių žemės savo kapavietei nori įsigyti iš anksto.

J.Daukšienė neslėpė, kad dar gyvųjų, norinčių apsirūpinti žeme kapui, yra labai daug – prašymų rezervuoti kapavietę ar ją nusipirkti sulaukiama kasdien.

Bet tokia paslauga nėra teikiama. Anot Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos, vieta suteikiama tik tuomet, kai pateikiamas mirties liudijimas. Atsižvelgiant į šeimos padėtį, skiriama vienvietė arba dvivietė kapavietė.

"Nei teoriškai, nei praktiškai kapavietės nusipirkti negalima. Ji skiriama nemokamai ir tik po mirties fakto. Žinau, kad Vilniuje yra privačios kapinės. Jose savo artimuosius palaidoję žmonės administruojančiai bendrovei moka už kapavietės priežiūrą. Mano nuomone, taip galėtų būti ir Klaipėdoje. Bet čia privati iniciatyva", – tvirtino J.Daukšienė.

Prekiavo laidojimo vietomis

Anksčiau Klaipėdoje yra kilę nemažai nesklandumų dėl rezervuotų kapaviečių.

Dar prieš penkerius metus Lėbartų ir Joniškės kapines prižiūrėjo privati bendrovė, todėl ji esą ir galėjo prekiauti žeme kapams.

Administravimą perėmus savivaldybei, pasitaikė atvejų, kad į valdininkus kreipėsi žmonės, kurie tikino, kad išsikrausto į kitą miestą, todėl nori atgauti pinigus, sumokėtus už žemę uostamiesčio kapinėse.

Apie prekybą kapavietėmis ir dėl jos kylančias problemas, kai trūksta vietų laidoti žmones, prabilta ir šių metų pradžioje, kai Kapinių priežiūros tarnyboje buvo atliktas auditas.

Centralizuotos vidaus audito tarnybos specialistai konstatavo, jog kapaviečių apskaita atliekama netinkamai, todėl kyla rizika, jog kapų vietos skirstomos neskaidriai ir iš to pelnomasi.

Anot Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjos Meilutės Katauskienės, auditas buvo atliktas ir 2006 m.

Tuomet taip pat nustatyta, kad kapavietės apskaitomos netinkamai, todėl siūlyta atlikti jų inventorizaciją.

Tačiau per trejus metus tai nebuvo padaryta.

"Šiųmečio audito metu rasta neatitikimų. Specialistai turi pildyti sąrašą apie laidojamus žmones ir schemose pažymėti vietas, kur jie palaidoti. Tarp sąrašų ir schemų buvo nemažai neatitikimų. Pavyzdžiui, schemoje vieta pažymėta kaip laisva, o išties kapavietė yra užimta, ir atvirkščiai", – nustatytus pažeidimus komentavo M.Katauskienė.

Po audito išvadų iš Kapinių priežiūros tarnybos savo noru pasitraukė tuometė jos vedėja Ina Kichtenkienė.

Šiuo metu jau inventorizuota apie 80 proc. kapaviečių.