Idėja sklandė seniai

Karklėje yra įkurtos trys oficialios bendruomenės. Viena jų ir pasiūlė imtis ryžtingų veiksmų.

Naujosios Karklės bendruomenės pirmininkas Leonardas Jankauskas pasakojo, kad idėja poilsiautojams įvesti įvažiavimo mokestį į gyvenvietę sklandė jau seniai. Grįžti prie šios minties privertė kitų kurortų, miestų, parkų veiksmai.

L.Jankauskas atkreipė dėmesį, kad nuo šios vasaros du kartus išaugs įvažiavimo į Neringą mokestis. Ratuoti poilsiautojai turės mokėti ne 10, o 20 eurų. Toks mokestis lengviesiems automobiliams galios du vasaros mėnesius – nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d.

Nuo šios vasaros pradėti rinkti įvažiavimo mokestį iš poilsiautojų planavo ir Palanga. Buvo numatyta, kad jis sieks 5 eurus, nepriklausomai nuo viešnagės kurorte trukmės. Įvedus šį mokestį, galvota atsisakyti pagalvės mokesčio, kuris tada siekė 0,30 euro, tačiau planai pakoreguoti.

Šią vasarą poilsiautojams dar nereikės mokėti už įvažiavimą į kurortą. Kaip bus kitąmet, neaišku. Tačiau daugiau nei tris kartus padidintas pagalvės mokestis. Dabar jis siekia eurą asmeniui. Mokamas ir mašinų stovėjimas kurorto centre.

5 eurai – ne pinigai?

L.Jankauskas atkreipė dėmesį, kad pagalvės mokestis renkamas ir kituose šalies kurortuose, o nuvykus į didmiesčius tenka mokėti už automobilių stovėjimą. Ši rinkliava nuo šio sezono įvesta ir Smiltynėje. Pasak vyro, įsigyti bilietus prašo ir regioniniai bei nacionaliniai parkai.

„Nuvykti pailsėti į Neringą žmonėms, kurie gauna pensijas, nebeįmanoma. Vien kelionė kiek kainuoja. Beveik 35 eurus, jei skaičiuosime ir kelto bilieto kainą automobiliui“, – teigė pirmininkas.

L.Jankausko nuomone, Karklė nėra prastesnė nei Palanga ar Neringa. Vasarą čia atvažiuoja daug poilsiautojų, norinčių leisti laiką prie jūros. Jie automobiliais užkemša gyvenvietės gatves.

„Įvažiavimo mokestis tikrai duotų naudos. Būtų daugiau tvarkos, atsirastų pinigų infrastruktūrai tvarkyti. Mes neimtume tiek daug, kiek Neringa. Užtektų ir penkių eurų. Juolab kad susidaro įspūdis, jog Lietuvoje penki eurai jau – nebe pinigas“, – dėstė pirmininkas.

Vadovo nuomone, įvesti įvažiavimo mokestį Karklėje nebūtų labai sudėtinga. Užtektų pastatyti užkardus ir pasamdyti žmogų, kuris rinktų pinigus.

„Susidaro įspūdis, kad įvažiavimo mokestis – geras bizniukas. Gyventume turtingai. Kodėl mums nepasinaudoti tokia proga, jei kiti tą daro. Visur būtų kunigaikštijos“, – ironizavo vadovas.

Norėtų rinkti patys

Pasak L.Jankausko, rinkti mokestį turėtų pačios bendruomenės, o ne savivaldybė.

„Paskui surinktų pinigėlius, o jie negrįžtų į pačią Karklę. Savivaldybė ir taip mažai mums dėmesio skiria. Būtų geriausia, jei pačios bendruomenės rinktų mokestį ir spręstų, kur pinigus panaudoti. Gal apskritai reikėtų atsiskirti ir įkurti savo savivaldybę“, – dėstė pirmininkas.

Panaudoti pinigus, vadovo teigimu, būtų kur. L.Jankausko teigimu, reikia pažymėti gatves, įrengti pėsčiųjų perėjas, pažymėti dviračių takus. To laukiama jau ne vienerius metus.

L.Jankauskas vylėsi, kad įvažiavimo mokesčio įvedimui pritartų ir kitos Karklės bendruomenės – Karklės bendruomenė ir Karklės senbuvių bendruomenė.

Anot Karklės bendruomenės pirmininko Arvydo Urbio, kaip įvesti daugiau tvarkos gyvenvietėje, diskutuojama jau seniai.

„Didžiausia problema – transportas. Vasarą automobiliai suvažiuoja ir susigrūda Karklėje. Mašinos statomos ant žolės, užstatomos išvažos, nes nėra tinkamos infrastruktūros. Dėl to kenčia gyventojai“, – dėstė vadovas.

Pirmininko nuomone, gausiems transporto srautams Karklėje didžiausios įtakos turi mokamas automobilių stovėjimas paplūdimių prieigose Klaipėdoje ir Palangoje.

Vasara kelia baimę

A.Urbis pasakojo, kad Klaipėdos rajono savivaldybei karkliškiai dar prieš trejus ar ketverius metus buvo pasiūlę dvi priemones, kaip būtų galima reguliuoti transporto srautus. Viena jų buvo įvažiavimo mokesčio įvedimas, antra – automobilių stovėjimo apmokestinimas.

„Rinkliavų įvedimas yra savivaldybės kompetencija. Po ilgų diskusijų savivaldybė buvo linkusi Karklėje įvesti automobilių stovėjimo mokestį. Dėl įvažiavimo mokesčio nuomonės išsiskyrė. Mes pritarėme ir vienam, ir kitam variantui“, – pasakojo pirmininkas.

Tačiau, anot A.Urbio, galutinis verdiktas dėl mokamo automobilių stovėjimo niekaip nepriimamas: „Kasmet tikimės, kad tai bus padaryta. Kiekvieną pavasarį vasaros laukiame baimindamiesi, kad transportas vėl užplūs Karklę ir negalėsime ramiai gyventi“.

Pirmininkas pabrėžė, jog karkliškiai tikrai nenori pasipelnyti iš rinkliavos. Paprasčiausiai siekiama, kad gyvenvietėje atsirastų daugiau tvarkos.

„Viskas priklauso nuo Klaipėdos rajono savivaldybės. Procedūros jau pradėtos. Norėjome, kad rinkliava būtų įvesta dar nuo šio sezono. Vis neprarandame vilties, kad taip bus“, – teigė vadovas.

A.Urbis pabrėžė, jog bendruomenės negalėtų rinkti stovėjimo ar įvažiavimo mokesčio, kad ir kaip norėtų, nes to neleidžia daryti įstatymai.

Svarsto įvairius variantus

Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, jei gyventojai pageidauja, kad būtų įvestas įvažiavimo ar automobilių stovėjimo mokestis, šį klausimą turėtų svarstyti taryba.

„Dėl mokamo mašinų stovėjimo ne kartą buvo kalbama. Galvojame, kaip tai padaryti, tačiau pirmiau reikia įgyvendinti daug procedūrų“, – aiškino vicemerė.

Anot jos, būtina apsispręsti, ar pačiai savivaldybei rengti aikšteles, ar nuomoti žemės sklypus, kad tai padarytų kiti: „Kai pinigų nėra daug, svarstome įvairus variantus“.

Viena aikštelė, esanti prie Olando Kepurės, yra suremontuota, tačiau ir ji yra nemokama.

„Suprantu Karklės gyventojus. Jie nori ramybės, kad kuo mažiau triukšmo keltų automobiliai. Tačiau pajūris yra visų Lietuvos žmonių. Norisi, kad kuo daugiau jų čia apsilankytų, o ne atbaidyti poilsiautojus. Žinoma, problemų yra. Poilsiautojai važiuoja į mišką, palieka krūvas šiukšlių, išvažinėja vejas“, – vardijo vicemerė.

R.Cirtautaitė tvirtino, kad prieš įvedant rinkliavą už automobilių stovėjimą Karklėje reikia sukurti infrastruktūrą. „Todėl ir nėra kategoriškų sprendimų“, – tvirtino mero pavaduotoja.

Vicemerės teigimu, įvažiavimo mokesčio į Karklę įvedimas nėra teisingas.

„Kiek problemų kyla, kai žmonės negali pasiekti ežerų, upių, nes užtveriamos tvoros. Tai būtų panašus dalykas. Tiek ežerai, tiek upės, tiek jūra yra mūsų visų turtas. Nidos gyventojai taip pat nėra patenkinti padidintu įvažiavimo mokesčiu, nes baiminasi, kad sulauks mažiau turistų. Atitinkamai mažės uždarbis. Tai grėstų ir Karklei, įvedus įvažiavimo mokestį. Nėra tikslinga viską aptverti ir apmokestinti“, – teigė vicemerė.

R.Cirtautaitė atkreipė dėmesį, kad net automobilių stovėjimo mokesčio įvedimas būtų skausmingas į Karklę poilsiauti atvažiuojančioms šeimoms.

„Žmonės taupo tam, kad galėtų atostogauti. Praleistų Karklėje visą dieną ir kiek vien už mašinos stovėjimą sumokėtų. Kai visur kainos kyla, reikia gerai apsvarstyti mokesčių didinimą ar naujų įvedimą“, – pabrėžė vicemerė.

Komentaras

Artūras Šulcas

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas

Su asocijuotomis verslo struktūromis esame diskutavę dėl rinkliavos turistams atsiradimo. Kol kas nematome poreikio įvesti nei vadinamojo pagalvės, nei įvažiavimo į miestą ar atskiras jo dalis mokesčio. Tuo ir išsiskiriame, kad turistų laukiame. Žinoma, transporto srautus ekologiniais sumetimais reguliuojame. Klaipėdos centrinėje miesto dalyje yra įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą. Tačiau mokestis yra pats mažiausias, palyginti su kitais didžiaisiais Baltijos šalių miestais. Taip pat taikomos didžiausios lengvatos. Tikrai negalvojame, kad reikia įvesti įvažiavimo mokestį į miestą ar tam tikras jo dalis. Klaipėda nedarė ir nedaro revoliucijų, o eina tikslingos evoliucijos keliu. Niekada nebeždžioniavome ir nebeždžioniausime idėjų nuo aplinkinių kaimynų. Tačiau visada sieksime, kad mieste aplinka būtų kuo mažiau teršiama, nebūtų transporto grūsčių.