Mokytoja terorizuoja vaikus?

Penktą klasę lankanti mergaitė prasitarė mamai, kad istorijos mokytoja labai pikta, esą kelia balsą, jei vaikas atsako ne taip, kaip parašyta vadovėlyje.

Jos bijo visi mokiniai, istorijos pamokos laukia su siaubu.

"Pasirodo, mokytojos elgesiu skundžiasi ne mano vienos dukra. Po daugelio tėvų signalų dėl nuolatinio psichologinio smurto prieš penktokus, kreipėmės į klasės auklėtoją. Ji pasikalbėjo su istorijos mokytoja, kuriai metami įtarimai dėl galbūt nederamo jos elgesio. Po to santykiai su ta mokytoja tik pablogėjo", – skundėsi mama.

Toliau viskas vystėsi kaip prasčiausios reputacijos totalitarinių valstybių mokyklose.

Istorikė įsiuto ir penktokams pareiškė, kad iš klasės niekas neišeis, kol ji neišsiaiškins, kas ją įskundė.

Vaikus išgelbėjo netyčia į klasę galvą kyštelėjusi auklėtoja, kuri nesuprato, kur dingo jos auklėtiniai ir kodėl jie neateina į jos pamoką.

Pasiūlymas – filmuoti pamoką

Anot klaipėdietės, tokių situacijų –  ne viena.

Socialiniuose tinkluose tėvų forumai ūžia nuo pasipiktinimo kai kurių mokytojų elgesiu, esą vaikai per pamokas patiria psichologinį smurtą, jie nuolat žeminami, todėl apie mokymąsi toje baimės atmosferoje nėra ko ir kalbėti.

Retsykiais jai reikėdavo apdrausti automobilį, kartais nueiti į kirpyklą.

"Mano atvejis dar kitoks. Ne kartą mano sūnaus klasėje šeštokai per anglų kalbos pamokas sėdėdavo vieni, nes jų mokytoja tvarkydavo savo reikalus: retsykiais jai reikėdavo apdrausti automobilį, kartais nueiti į kirpyklą. Vaikams buvo duodamos savarankiškos užduotys. Bet ar galima tokius nedidelius vaikus palikti vienus? Kur jos atsakomybė, kodėl jai už tai mokama alga, kai žmogaus net nėra darbo vietoje?" – piktinosi kita mama.

Esą dėl to skundėsi mokyklos vadovybei, bet ji dangsto savo darbuotoją, nenori menkinti mokyklos reputacijos.

Todėl tėveliai čia mato vienintelę išeitį – klasėse reikia įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Tada ir nekils jokių klausimų nei dėl mokytojų ir moksleivių santykių, nei dėl pačios ugdymo kokybės.

"O dar geriau būtų, kad mes patys, prisijungę kad ir prie elektroninio dienyno, bet kada galėtume pasižiūrėti, ką veikia mūsų vaikai. Manyčiau, visiems būtų didelė nauda", – pastebėjo dar vienas du nepilnamečius auginantis klaipėdietis.

Idėja verta dėmesio

Idėjai klasėse įrengti vaizdo kameras pritartų ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

"Gal ir gera mintis. Juk dabar kalbama apie pamokos atvirumą,  kalbama, kad atvertume klasių duris per pamokas. Neseniai išgirdau apie šitą sumanymą ir tie, kurie bandė dirbti atviromis durimis, teigia, kad poveikis didelis – vaikai dirba drausmingiau. Uždaroje klasėje gali įvykti daugiau negerovių nei ten, kur durys atviros. Todėl vaizdo stebėjimo kameros būtų neblogas sprendimas ugdymo procese", – pastebėjo V.Kazakauskienė.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė tikino, jei vaizdo įrašus, nufilmuotus klasėse, naudos tik mokyklos administracija konfliktams tirti, ar dėl patyčių prevencijos ir jie nebus platinami kad ir socialiniuose tinkluose, vaiko teisės nebus pažeistos.

"Jei filmuota medžiaga bus naudojama tik mokinių saugumui užtikrinti, manau, tai nepažeis vaikų interesų. Be to, jokia čia naujiena, juk vaizdo stebėjimo kamerų yra visur – ir parduotuvėse, ir baruose, net autobusuose. Todėl manau, kad idėja yra gera", – pastebėjo G.Aurylienė.

Pirma – M.Mažvydo progimnazija

Klaipėdos M.Mažvydo progimnazija – viena pirmųjų uostamiestyje, kurios koridoriuose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Tai nutiko prieš beveik 15 metų. Mokyklos vadovas Vytautas Dumčius džiaugiasi šiuo sprendimu.

"Mums tų vaizdo stebėjimo kamerų prireikė dėl vaikų drausmės. Buvo konfliktų su tėveliais, kurie tikėjo savo vaiku, bet netikėjo mokytojais. Po vieno tokio nemalonaus incidento, kai tėvai kaip įmanydami vaiką teisino, nors visa klasė ir mokytoja tą įvykį matė, o tėveliai tuo nepatikėjo, mes nusprendėme koridoriuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras", – prisiminė V.Dumčius.

Esą atsiradus vaizdo kameroms vaikų elgesys ne itin pasikeitė, jie galbūt netapo drausmingesni, bet apsistumdymų gerokai sumažėjo.

Vaikai žino: jei jie ką padarys blogai, vaizdo įrašai bus peržiūrėti.

"Mūsų mokyklos koridoriuose yra vaikų persirengimo spintelės, nes pas mus nėra rūbinės dėl patyčių prevencijos. Ateina vaikai ir skundžiasi, kad kažkas jų spintelėje kažką padarė. Tada peržiūrime įrašą ir matome, kas nutiko. Ypač dažnai buvo niokojami tualetai, ten, žinoma, vaizdo kamerų nėra, bet stebimos jų prieigos. Tai visi rūkaliai greitai išaiškinami, nes matome, kas tuo metu ten įėjo, o po jų išėjimo – tualetas liko prirūkytas", – pasakojo V.Dumčius.

Anot progimnazijos vadovo, dėl vaizdo stebėjimo kamerų rūkymą mokyklos tualetuose faktiškai pavyko išgyvendinti.

Ne pakenkė, o padėjo

Beje, M.Mažvydo progimnazijos klasėse pamokas filmuoti taip pat yra galimybė.

Kol kas vaizdo stebėjimo kameros mums nepakenkė, tik padėjo.

Ten vienuolikoje kabinetų yra pakabintos vadinamosios išmaniosios lentos, kurios gali filmuoti, bet praktiškai jomis naudojamasi nedaug.

"Buvo susiklosčiusi situacija, kai mokytoja buvo priversta kamerą įjungti. Tačiau tokių drastiškų priemonių prireikia retai. Pas mus tik dvi mokytojos su tėvų sutikimu buvo jas įjungusios klasėse. Kol kas vaizdo stebėjimo kameros mums nepakenkė, tik padėjo", – tikino V.Dumčius.

Esą klausimas, kad pamokos mokykloje būtų filmuojamos visose klasėse, nuolatos iškyla.

Pasak V.Dumčiaus, ateityje vis tiek mokyklose tos kameros anksčiau ar vėliau atsiras, nes beveik visos viešosios erdvės mieste ir taip yra filmuojamos, ir niekas tam neprieštarauja.

Padėjo nustatyti kankintojus

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga pritaria, kad vaizdo stebėjimo kameros ar net jų muliažai drausmina žmones.

"Juk ir miesto probleminėse vietose vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos tik dėl to paties. Pastebėjome, kad tie asmenys, kurie linkę nusižengti, tiesiog vengia tų vietų. Manau, panašus efektas būtų ir mokyklose. Jei klasėse būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vaikai žinotų, kad yra stebimi, ir elgtųsi jau kitaip", – mano A.Leliuga.

Pareigūnas kaip pavyzdį pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą areštinėje.

Ten stebimi ne tik koridoriai, bet ir pačios kameros.

"Aišku, pasipylė areštuotųjų skundai. Tuomet mes įrašinėjome ne tik vaizdą, bet ir garsą. Tada Valstybinė asmens duomenų inspekcija mus pradėjo spausti, kad negalime įrašinėti garso. Garso neįrašinėjame, tačiau ir vaizdo pakanka išsiaiškinti, kas vienu ar kitu atveju buvo konflikto iniciatorius ir panašiai. Manyčiau, kad vaizdo kamerų atsiradimas mokyklų klasėse būtų labai gera ir veiksminga priemonė", – įsitikinęs A.Leliuga.

Beje, būtent pasitelkus vaizdo kamerų įrašus buvo išaiškinta skandalinga situacija, kai pareigūnai, švelniai tariant, nederamai elgėsi su sulaikytuoju.

Byla tiriama. Policininkai bus teisiami už žmogaus kankinimą.

Mus stebi beveik visur

Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas viešajame transporte vienareikšmiškai yra vertinamas tik gerai. Keleiviai tapo drausmingesni.

"Mūsų manymu, vaizdo stebėjimo kameros autobusuose yra gerai dėl kelių priežasčių – ir dėl saugumo, ir dėl konfliktinių situacijų valdymo, ir dėl eismo įvykių išsiaiškinimo. Ne kartą ir policija kreipėsi pagalbos, nes pasitaikė, kad autobusas važiavo pro šalį ir kažką užfiksavo. Vaizdo stebėjimo kamerų buvimas viešajame transporte pristabdo nusiteikusiuosius lengvai pašėlti", – pastebėjo viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Esą dabar tapo paprasčiau tirti situaciją, kai keleiviai skundžiasi, kad vairuotojas nesustojo stotelėje, ko nors neįleido į autobusą.

Atsukami vaizdo įrašai ir patikrinama, kas sako netiesą – ar vairuotojas, teigiantis, kad nieko nematė, ar keleivis, kuris, nepriėjęs prie stotelės, priekaištauja, jog autobusas nuvažiavo nesustojęs.

"Nepamenu situacijos, kad kas prieštarautų dėl vaizdo stebėjimo kamerų viešajame transporte. Tos kameros nėra slaptos. Visur skelbiama, kad yra filmuojama. Jų atsiradimas autobusuose nebuvo kažkieno ambicija, įrodėme, kad to tikrai reikia, ir žmonės tą supranta", – teigė A.Samuilovas.