"Kur parašyta, kad negalima?"

Klaipėdos ligoninių medikai ieško išeičių iš sveiku protu sunkiai paaiškinamos situacijos – kaip ligoninėje išvengti pacientus lankyti "atvykstančių" keturkojų.

"Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su nauju ligonius lankančiųjų reikalavimu. Žmonės artimųjų lankyti nori sykiu su gyvūnais", – nuostabos neslėpė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė.

Pašnekovės teigimu, lankyti artimųjų gyventojai veržiasi nešini ir šunimis, ir katėmis.

Ligoninės darbuotojams, kantriai aiškinantiems, kad į gydymo įstaigą nederėtų vestis keturkojų, tačiau sergančiųjų artimieji atkerta, jog tokios nuostatos – akmens amžius.

Jie prašo parodyti, kur juodu ant balto parašyta, kad į ligoninę su šunimi eiti draudžiama.

Jie prašo parodyti, kur juodu ant balto parašyta, kad į ligoninę su šunimi eiti draudžiama.

Ginsis taisyklėmis

"Mūsų ligoninėje stengiamasi išlaikyti žmogišką požiūrį į ligonių lankymą. Čia gydomi pacientai iš visos Vakarų Lietuvos, todėl jų artimųjų, atvykstančių ilgą kelią, nespraudžiame į porą lankymo valandų per dieną. Tačiau kai žmonės pradeda į palatas brautis su augintiniais, tai peržengia supratingumo ir tolerancijos ribas", – pabrėžė A.Smagurienė.

Nors Klaipėdos jūrininkų ligoninėje stengiamasi lanksčiai žvelgti į ligonių lankymą, tačiau toks atvykstančiųjų elgesys ir besąlygiška jų meilė gyvūnams sveikatos specialistus verčia koreguoti pacientų lankymo taisykles, kuriose ketinama įtraukti draudimą į ligoninę atsivesti gyvūnų.

Netrukus prie gydymo įstaigos įėjimų turėtų atsirasti ir apie tai įspėjantys ženklai.

Medikai teigia nesantys prieš keturkojus ar pasaulyje bei Lietuvoje populiarėjančią gyvūnų terapiją, tačiau yra tikri, kad ja turi būti užsiimama specializuotose, pavyzdžiui, globos, slaugos įstaigose.

Ligoninėse, kuriose atliekamos operacijos, įvairios procedūros, kur žmonės gydomi dėl ūmių sveikatos būklių, reikia paisyti būtinų higienos normų.

Palata – ne vieta šunims

Visuomenės sveikatos specialistams visai išryškėjęs naujas ligoninių lankytojų įprotis pasirodė ne tik netikėta, bet ir netoleruotina naujiena.

"Higienos norma, kuri reglamentuoja ligoninių priežiūrą ir įrengimą, nenumato, gali ar negali gyvūnai būti vedami į ligoninę. Tačiau visko teisės akte nenumatysi. Mūsų nuomone, gydymo įstaiga – ne ta vieta, į kurią būtų vedami gyvūnai. Nesvarbu, šunys, katės ar kokie kiti gyvūnai", – neabejojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad nors gyvūnai oro lašeliniu būdu infekcijų ir neplatina, tačiau jie gali būti užkrėsti parazitais, gali į ligoninę atnešti purvo, plaukų ar palikti kitokių pėdsakų.

Todėl jų viešnagė ligoninėje žalinga ir higieniniu požiūriu.

"Be to, ir kiti ligoniai gali būti alergiški. Kitiems gali būti tiesiog nepriimtina, kad gyvūnas būtų gydymo įstaigoje", – pastebėjo D.Karalienė.

Pastebima, kad susidūrus su tokiu nauju lankytojų reikalavimu ligoninėms vertėtų tiesiog patobulinti vidinės tvarkos taisykles.

Pažeidžia gyvūnų teises?

Tokio keturkojų mylėtojų elgesio palaikyti nėra linkę ir gyvūnų teisių gynėjai.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, gyvūno teisės dėl to, ar jis bus įleistas į ligoninę, ar ne – nepažeidžiamos.

"Yra institucijų, kur gyvūnai neturėtų lankytis. Ne todėl, kad mes apie juos manome ką nors bloga, o todėl, kad mes gyvename tarp žmonių, tokioje aplinkoje, kur ne visiems tas gyvūnas yra priimtinas, ir reikia gerbti tokią pasirinkimo teisę. Jie guli ligoninėje tikrai ne savo noru, kad galėtų atsikelti ir išeiti dėl to, jog ten lankosi kažkieno šuo", – neabejojo B.Kymantaitė.

Anot organizacijos vadovės, į gyvūnų teisių pažeidimą tampa labiau panaši situacija, kai gyventojai į ligoninę neša kates, mat šie gyvūnai nėra tokie socialūs, kaip šunys, ir kelionė į jiems nepažintą ir svetimą erdvę sukelia daugiau streso.

Pašnekovė taip pat pripažino, jog gali kilti klausimų ir dėl gyventojų atsinešamų augintinių higienos.

"Kaniterapijoje dalyvauja visi gyvūnai, kurie yra bent jau skiepyti, patikrinti tiek iš veterinarinės pusės, tiek iš elgsenos. Ar į ligoninę atvestas gyvūnas yra skiepytas bent jau nuo tų užkrečiamų ligų, kurias gali perduoti – tokių dalykų veikiausiai niekas nepatikrins. Kažkokia rizika yra, bet kokia ji – niekas nepatikrins", – pastebėjo B.Kymantaitė.

Kažkokia rizika yra, bet kokia ji – niekas nepatikrins.

Kova dėl paltų

Panašių atvejų, kai sergančiųjų lankyti atvykstama su amsinčiais ar murkiančiais kompanionais, kol kas neužfiksuota nei Klaipėdos universitetinėje, nei Respublikinėje ligoninėje.

Vis dėlto abiejų šių gydymo įstaigų atstovai tvirtino, jog nestinga kitaip pacientų lankymo taisyklėms nusižengiančių ir taip ligoniams grėsmę keliančių lankytojų.

Pastebima, kad šiuo metu opiausia problema – lankytojų nenoras rūbinėje palikti viršutinių drabužių.

"Dabar labiausiai kovojame dėl drabužių. Nežinau, kodėl žmonės nesupranta, kad reikia nusivilkti. Pasiima tuos paltus, nueina pas gydytoją ar palieka kur koridoriuje, dingsta daiktai. Kasdienė kova", – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė.

Dažniausiai dėl tokio elgesio įspėti žmonės teisinasi užsukę tik trumpam arba kad jiems vėsu.

Kiti aiškina savo striukių, kailinių ar paltų rūbinėje nepaliksiantys, mat šie itin brangūs.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Virgilijus Vanagas pastebėjo, kad atsisakydami nusivilkti viršutinius drabužius lankytojai nė nesusimąstydami lauke vyraujančias infekcijas atneša tiesiai ligoniams į palatas.

Dar viena dažnai pasitaikanti problema – sergančiųjų lankytojai su labai mažais vaikais.

Paprastai kūdikius ar vos ūgtelėjusius vaikus pas ligonius atsivedusieji tikina, kad mažieji labai nori pamatyti artimąjį arba vaiko tiesiog neturi kam palikti.

"Kam dar net nevaikštantį vaiką nešti į ligoninę? Ar to tikrai reikia? Ar tos penkios minutės ligonio pabuvimo su tuo vaiku tikrai padės pasveikti? O vaiko teises kas gina? Juk tai yra ligoninė, tai yra emocijos, infekcijos ir panašiai", – stebėjosi V.Vanagas.

Gausybė maisto ir lankytojų

Dažnai pasitaiko, kad su liga besigrumiančiųjų lankyti artimieji plūsta ištisomis kompanijomis, o tai ne tik vargina pacientą, bet neretai trikdo ir medikų darbą.

"Paprašome kartais, kad leistų atlikti vieną ar kitą procedūrą – palydi piktais žvilgsniais. Nesupranta žmonės, kad kartais jie ne tik padeda, bet būna, kad ir trukdo", – pastebėjo A.Zavackienė.

Pas sergančiuosius plūstantys giminaičiai neretai savo dėmesį išreiškia ir gausiai nešdami įvairaus maisto, nors nemaža dalis pacientų apskritai negali valgyti, mat laukia operacijų, yra neseniai operuoti arba sunkiai serga.

Pasak V.Vanago, ligonių spintelėse nestinga jiems sunešto maisto, nors šie gauna maitinimą ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientai juo yra patenkinti.

Stinga kultūros

Kasdien su tokiomis situacijomis susiduriantys specialistai neabejoja, kad tokie ir panašūs atvejai liudija, jog visuomenėje per mažai kalbama apie ligonių lankymo kultūrą.

"Reikėtų formuoti tradicijas, kaip suformuota kino lankymo tradicija", – tvirtino Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.

Tai, jog neretai tenka susidurti su kultūros stokojančiais arba medikus į itin nemalonias situacijas klampinančiais pacientų artimaisiais patvirtino ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja A.Zavackienė.

"Kai kurie labai mėgsta filmuoti, fotografuoti, kaip atliekamos įvairios procedūros. Jeigu paprašoma išeiti, tuojau grasina žiniasklaida. Mes taip pat kartais tampame įkaitais. Kultūros, žmonių supratimo, kodėl reikia klausyti rekomendacijų, nes jie taip pat yra atsakingi už pacientą, gulintį mūsų įstaigoje, stinga", – pastebėjo pašnekovė.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Tai yra dvejopa problema. Negalime paneigti, kad galbūt kai kuriais atvejais gyvūnai turi tam tikrą pozityvią įtaką kraujospūdžiui mažinti. Klaipėdoje yra buvęs toks gydymo ar veikiau psichoterapijos būdas, kaip delfinų terapija. Todėl nereikėtų šio reiškinio vertinti vien negatyviai. Nebūtų lengva atsakyti, kas yra ligoniui svarbiau – ar gera nuotaika, ar tam tikri higienos elementai. Juolab kad šiandien dauguma gyvūnų yra gan apsaugoti nuo nehigieniškų veiksnių. Kaip ir daugelyje kitų sričių, reikėtų abipusio geranoriškumo tiek iš lankančiųjų ligonius, tiek iš ligoninės. Reikia matyti ne tik trūkumus, kaip paprastai gyvenime būna, bet ir privalumus. Iš abiejų pusių turi būti geranoriškas santykis. Ir ne tik ligoninėje. Juk eidami į svečius atsiklausiame, ar galime atsinešti gyvūną. Juk nesinešame gyvūnų, jeigu ten yra neseniai gimęs kūdikis. Toks principas galioja ir bet kokiame kitame bendravime, kur susikerta žmonių interesai. Tai yra ne gyvūno, o žmonių tarpusavio bendravimo kultūros problemos. Jeigu jos yra išsprendžiamos, visi kiti nesutarimai tampa labai menki ir nereikšmingi.