- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejų mėgėjų protesto akcija uostamiestyje sulaukė daugybės žvejų dėmesio. Į Kruizinių laivų terminale šeštadienį vykstantį mitingą suvažiavo žvejai iš visos Lietuvos – Kauno, Šilalės, Ukmergės, Molėtų, Vilniaus ir kitų miestų. Dangės žiotyse protesto vardan buvo išrikiuota apie keturiasdešimt laivų ir katerių.
Nors akcijos dalyviai gavo leidimą renginyje dalyvauti šimtui žvejų, į akciją susirinko keliolika kartų daugiau dalyvių. Vandenyje vietoje penkiolikos katerių, kuriems buvo duotas leidimas dalyvauti protesto akcijoje, išsirikiavo keturiasdešimt pramoginių laivų, katerių ir žvejybinių valčių.
Tačiau mitinge dalyvavę policijos pareigūnai priekaištų mitingo rengėjams nereiškė. Ir patys susirinkusieji elgėsi mandagiai.
Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį.
Mitingo organizatorius, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius džiaugėsi susirinkusių žvejų gausa.
„Suvažiavo iš visos Lietuvos. Labai džiaugiuosi. Vieningi žvejai. Tačiau labai gaila, jog kai kuriems kelionę į pajūrį apkartino susitikimas su policija. Žmonės laivus ir valtis vežėsi autostrada. Juos stabdė policija ir jiems teko aiškintis. Bet kita vertus, pinigai yra uždirbamas dalykas, jei sulauksime sankcijų, susimokėsime. Bet pati akcija vyksta taikiai, organizuotai. Žvejų mėgėjų kultūra pakilusi į aukštą lygį“, – tikino K.Klimavičius.
Kęstutis Klimavičius/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
Tokio masto žvejų viešos akcijos uostamiestis dar nebuvo matęs. Žvejai mėgėjai protesto griebėsi dėl siekio uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.
Ant scenos į žvejus kreipęsis kone žinomiausias šalies žvejys, televizijos laidos „Vienam gale kablys“ rengėjas Paulius Korsakas, patikino, kad pats savo kailiu patyrė, jog žuvų ištekliai mariose katastrofiškai mažėja.
„Visiškas dugnas. Keturias žvejybas iš eilės nepagauta nė vienos žuvies, to dar nesame matę. Aš matau tik vieną kelią, reikia susidoroti su versline žvejyba“, – tikino P.Korsakas.
Į mitingą iš Molėtų atvykęs sportinės žūklės klubo „Ešerys“ vadovas Sigitas Lukšta pastebėjo, jog šį kartą žvejai itin vieningi.
Sigitas Lukšta/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
„Mes siekiame, kad verslinė žvejyba būtų visiškai uždrausta Kuršių mariose. Ar bus surastas aukso viduriukas, pažiūrėsime“, – tikino molėtiškis.
Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionas Mindaugas Kontenis, stebėdamas į sceną lipančius politikus, tikino, kad atidžiai stebės, ar jie laikysis duoto žodžio.
„Mes suprantame, kad šiuo metu vyksta rinkiminė kampanija, daug politikų švaistosi įvairiais pažadais, tačiau šį kartą viešai išsakytus valdžios vyrų žodžius žvejai tikrai atsimins. Ir pažiūrėsime, ar jų bus laikomasi“, – patikino pasaulio čempionas M.Kontenis.
Mindaugas Kontenis/Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
Mitinge dalyvavęs buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prisiminė, jog jo dėka buvo imtasi drastiškų žingsnių uždraudžiant verslinę žvejybą Kauno mariose, kur žuvų ištekliais iš tiesų atsistatė.
„Tačiau anuomet uždrausti verslinę žvejybą visuose gėluose vandenyse nebuvo galimybių. O todėl, kad Seimo koridoriuose ir kitose institucijose labai jau stipriai kvepėjo rūkytomis žuvimis. Na taip stipriai, kad prieš tą kvapą kovoti buvo itin sunku. Bet šiandien jau reikia žengti antrą žingsnį – uždrausti verslinę žvejybą mariose, polderiuose ir Nemuno žemupyje“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Akistaton su žvejais stojęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žvejams davė dosnų pažadą.
„Mes su kolegomis esame užregistravę įstatymo projektą, kuriuo būtų užrausta verslinė žvejyba. Tačiau matome, jog politinės valios trūksta, projektas kolegų palaikymo nesulaukė. Tačiau esame paruošę mechanizmą dėl kompensacijų skyrimo verslinės žūklės atstovas, kurie sutiktų pasitraukti iš verslo. Taip, kad būdų ir kelių rasti aukso vidurį yra“, – patikino aplinkos ministras K.Mažeika.
Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų.
Iš tiesų, dar pavasarį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nutarta ieškoti kompensavimo mechanizmo. Žemės ūkio ministerijai iki rugsėjo 1 d. turi sukurti ir pasiūlyti kompensavimo tvarką.
Pasak asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidento K.Klimavičiaus, 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 metais deklaravo 818 tonas žuvies ir tik viena iš jų deklaravo pagaunanti lašišas.
„Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas yra privaloma paleisti, tačiau žvejojant tinklais paimti lašišas leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Tačiau mes puikiai matome, jog visos turgavietės yra pilnos lašišinių žuvų“, – pastebėjo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas.
Pasak K.Klimavičiaus, per metus žvejų verslininkų oficialiai deklaruojamas pelnas siekia tik 120 tūkst. eurų. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga 261 eur.
„Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų. Tai kas realiai yra naudingesni valstybei?“ – skaičius vardijo K.Klimavičius.
Iš viso Kuršių mariose žvejojančios įmonės turi 979 žvejybos įrankius. Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 kvadratinius kilometrus. Tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Klaipėdoje aptars sienos su Rusija apsaugos stiprinimą4
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Klaipėdoje, kur aptars valstybės sienos su Rusija apsaugos stiprinimą. ...
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič2
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
Mažiesiems klaipėdiečiams – apie pingvinus
Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ vaikai išradingai paminėjo Pasaulinę pingvinų dieną. Dėl itin spartaus pingvinų nykimo įstaigos pedagogėms kilo mintis šią dieną paminėti trumpalaikiu projektu „Pingvinai &...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Gegužės 1-osios kaina – net 107 milijonai eurų?17
Tokių laisvadienių kaip Gegužės 1-oji našta ekonomikai neįtikėtinai didelė. Ekspertų paskaičiavimu, per vieną darbo dieną vien į valstybės biudžetą Lietuvoje yra sumokama 107 mln. eurų mokesčių. Tad per šventinę dieną iždo &s...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...