Spustelėjęs šaltukas neišgąsdino Lietuvos patriotų. Į naktinį žygį 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais penktadienį vakare susirinko 1529 žygeiviai.
Prieš 93 metus šaltą sausio 15-osios naktį į Klaipėdą Mažosios Lietuvos sukilėliai ir mūsų valstybės kariai žygiavo iš keturių pusių. Todėl sukilimą paminėti žygiu sumanę klaipėdiečiai kasmet keičia žygio maršrutą, kasmet išeidami iš kurios vienos sukilėlių kelionės vietos. Per 15 metų patriotai nė karto nėjo tai pačiai keliais.
Kasmet į naktinį žygį išsiruošia vis daugiau žmonių, šįkart jie atvyko ne tik iš uostamiesčio bei jo apylinkių, bet ir iš Varėnos, Alytaus, Zarasų, labai daug žygeivių atvažiavo iš Kauno bei Vilniaus. Vyriausiasis 25 kilometrų atstumą naktį pasiryžo įveikti 79-erių vyras, jauniausias 12-metis berniukas žygiavo drauge su tėvais.
Tarp žygio dalyvių buvo gausus Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys, šauliai, policininkai bei policijos mokyklos kursantai, mokiniai ir patriotinių žygių mėgėjai.
Paprastai didžioji dalis žygiuotojų galutinį tikslą – Dragūnų batalioną pasiekia po penkių valandų. Labiausiai įgudę tokiems išbandymams nesustoja net arbatos atsigerti ir Klaipėdoje atsiranda apie 2 val.
Šį kartą buvo paruošti trys kontrolės ir poilsio punktai: pirmasis – už aštuonių kilometrų nuo starto, antrasis už 11 kilometrų Jonušuose, trečiasis – Paupio kaime prie Bachmano dvaro.
Šiemet bekele žygeiviams teko eiti tik apie pusantro kilometro, visas kitas kelias buvo nepainus ir neužverstas sniegu.
Žygio dalyvius išlydėjo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka bei vienas pagrindinių žygio organizatorių Algirdas Grublys.
Žygeiviai sugiedojo Lietuvos himną ir leidosi į kelią.
Sunkiausia tokiuose žygiuose netinkamą avalynę bei drabužius turintiems entuziastams. Tačiau yra buvę, kai visą ketvirtį šimto kilometrų mergina įveikė apsiavusi aukštakulniais batais ir taip įrodė, kad svarbiausia yra geras nusiteikimas.
Naujausi komentarai