„Gyvenimas virto pragaru“
Plovykla įsikūrusi Gargždų Karaliaus Mindaugo kvartale, šalia Pušų ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos.
Įmonei „Irlita“ priklausanti plovykla dirba visą parą.
„Gyvenimas virto pragaru. Gyvenome Klaipėdoje, pardavėme namą ir išsikraustėme į Gargždus. Mes nežinojome, kas mūsų čia laukia. Mašinas žmonės plauna trečią, šeštą ryto, vėlyvą vakarą. Mes neturime jokio poilsio. Gyvename trečiame aukšte, kampinis butas, mums viskas girdisi“, – pasakojo Martynas.
Jo kaimynė tikino, kad yra priversta gyventi užvertais langais.
„Negalime atidaryti net naktį. Namuose trūksta oro. Ištisą parą po langais – didžiulis triukšmas. O naktį šokinėjame nuo kiekvieno siurblio įjungimo. Ištisai esame be miego. Ne aš viena, čia visas namas kenčia“, – kalbėjo moteris.
Gargždiškis Karolis pasakojo, kad pats dirba naktimis, ir trečią valandą nakties, išvažiuodamas į darbą, mato automobilius mazgojančius žmones.
„Trečią nakties net plauna. Nelabai pamiegosi ir dieną prieš naktinį darbą. Visi namo gyventojai turi pretenzijų. Dar dieną galima kažkaip iškęsti, bet naktį jau nebeįmanoma. Turėtų būti apribotas darbo laikas tokioms įstaigoms“, – tikino vyras.
Labai dažnai į šią vietą užsuka vietinis jaunimėlis, kuris dar ir leidžia muziką bei linksminasi po gyvenamojo namo langais.
Gyventojai skundžiasi plovyklos šviesomis, kurios naktį plieskia į langus.
Per patikrinimą – ekscesas
Prieš kurį laiką nusiskundimus savivaldybei reiškė šiek tiek tolėliau esančio gyvenamojo namo žmonės.
Bet jiems tą kartą buvo atsakyta, kad plovykla yra tolokai, atstumai iki plovyklos nemaži, esą viršija 50 metrų ribą.
„Bet mūsų namas yra tik vos daugiau nei 30 metrų nuo plovyklos. Plovykla faktiškai yra po langais. Gyvenimas čia yra neįmanomas“, – skundėsi naujakurė.
Plovykla yra įsikūrusi Pušų gatvės 54 numeriu pažymėtame sklype.
Verslas turi suvokti, kad nevalia pažeidinėti teisės aktų.
Šalia jos stovi Karaliaus Mindaugo gatvės 1 numeriu pažymėtas daugiabutis.
Gyventojai surinko parašus ir skundus išsiuntė į Klaipėdos rajono savivaldybę ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
Centro specialistai susikrovė įrangą ir atvažiavo matuoti triukšmo. Matavimai vyko dieną lauke ir butuose.
Pagal gyventojų prašymą matavimai turėjo būti atlikti ir naktį.
„Visa procedūra šiek tiek užtrunka. Plovykloje mašinas plovė keli žmonės, vienas norėjo išsivalyti mašinos saloną. Staiga plovykloje pasirodė savininkas ir išjungė elektrą trims plovimo vietoms. Iš viso čia yra šešios tokios vietos. Negalėjome patikėti. Matavimai neįvyko. Nežinau, gal policiją reikėjo kviesti? Dar tokių nuotykių nesame matę“, – pasakojo įvykio liudininkai.
Praeitis – spalvinga
Plovykla priklauso įmonei „Irlita“. Jai vadovauja Karolis Mažeikis.
Šis pilietis su Liberalų sąjūdžiu yra dalyvavęs rinkimuose į Klaipėdos rajono tarybą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje skelbiama, kad K. Mažeikis yra teistas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio pirmąją dalį.
Turto pasisavinimas yra tyčinis nusikaltimas.
Teistumas išnykęs 2024 m. birželio 1 d.
Aiškėja, kad praeityje šis pilietis turėjo dar vieną teistumą, kuris irgi yra šiuo metu išnykęs.
VRK puslapyje skelbiama apie Baudžiamojo kodekso 306-1 str. 1 dalyje numatytą atsakomybę už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.
Plane – įpareigojimai?
Pušų g. 54 adresu įsikūrusi plovykla pradėta statyti, kai 2022 m. buvo gautas statybos leidimas.
Jis buvo išduotas po detaliojo plano parengimo.
Paaiškėjo, kad šio sklypo savininkams buvo numatyti tam tikri įpareigojimai.
Visa ši teritorija anksčiau buvo valdoma įmonės „Pamario namas“. Jos užsakymu buvo rengtas detalusis planas.
Įmonė „Pamario namas“ bankrutavo, sklypus Gargžduose verslininkai pirko iš bankroto administratoriaus.
„Jame išskirta, kur yra gyvenamoji teritorija, o kur yra komercinė, paslaugų teritorija. Plane pažymėta, kad būtina saugoti gyvenamąją teritoriją nuo „komercinių sklypų triukšmo, dulkių, vizualinės taršos“, – detaliojo plano nuostatas citavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.
Plane pabrėžta, kad šie įpareigojimai negali būti keičiami techniniu projektu.
„Tokiam tikslui gali tarnauti tvora ir želdiniai. Statytojas ne tik privalo organizuoti minėtų priemonių įrengimą, bet ir atlikti triukšmo matavimą gyvenamojoje teritorijoje. Yra toks reikalavimas, pažymėtas detaliajame plane. Tvoros ir želdinių mes ten nematėme. Bet net tvora, tikėtina, penkto aukšto gyventojų neapsaugos nuo triukšmo“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.
Įžvelgė spragą
Klaipėdos rajono savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vadovaujantis visais statybą reglamentuojančiais teisės aktais.
„Šiuo konkrečiu atveju savivaldybė užtikrino, kad išduodant leidimą visos institucijos, o tai yra Aplinkos apsaugos agentūra, Visuomenės sveikatos biuras per IS „Infostatyba“ gautų projektą, su juo susipažintų, ar jį tikrinti ir vertinti, kiekviena institucija sprendžia pati, vadovaudamasi teisės aktais“, – tikinama Klaipėdos rajono savivaldybės atsakyme į žurnalistų klausimus.
R. Grigaliūnas paaiškino, kodėl „Infostatyboje“ šis plovyklos projektas nepatraukė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dėmesio.
„Tai yra stoginė. Plovykla realiai tikrai yra tik stoginė. Mašinos įvažiuoja pro vieną pusę ir išvažiuoja kita puse. Gal tai ir tam tikros teisės aktų spragos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centras netikrina stoginių detaliųjų planų“, – situaciją paaiškino R. Grigaliūnas.
Klaipėda sprendimų rado
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patikino, kad po visų dienos ir nakties metu atliktų triukšmo matavimų ūkio subjektui duodamas terminas įgyvendinti reikalavimus.
„Po to jau mes sugrįšime su kontroliniais matavimais. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimas gali šiek tiek užtrukti. Tai gyventojų neguodžia. Gali ūkio subjektas pateikti triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo planą. Bet jei ūkio subjektas nesureaguoja, mes atliekame matavimus ir, nustačius viršijimus, taikome administracinę atsakomybę“, – pripažino A. Šlepetienė.
Baudų dydžiai svyruoja nuo 50 iki 300 eurų. Pakartotinai fiksavus pažeidimą, gali būti skiriama maksimali 600 eurų bauda.
„Verslas turi suvokti, kad nevalia pažeidinėti teisės aktų. Nors plovyklos veikla nėra draudžiama. Yra nustatytos higienos normos. Reikia susitvarkyti taip, kad higienos norma būtų nepažeidžiama“, – pastebėjo A. Šlepetienė.
Naktį triukšmo lygis negali viršyti 45 decibelų, bet ir dienos metu yra taikomi apribojimai triukšmo lygiui.
Analogiška situacija buvo nutikusi ir uostamiestyje – čia triukšmą keliančios plovyklos darbą naktimis pavyko apriboti. Tiesa, tai užtruko nemažai laiko, nes pirmi skundai ėmė plaukti dar 2022 m.
Vingio gatvėje įsikūrusiai plovyklai buvo taikomas darbo laiko apribojimas.
Pakako pastatyti eismą draudžiantį ženklą su papildoma lentele, kurioje pažymėta, kad eismas draudžiamas į plovyklą nakties metu.
„Mes norėjome kitokio veiksmo, norėjome, kad įrenginiai būtų naktį išjungiami. Bet yra ir toks problemos sprendimo kelias“, – pripažino A. Šlepetienė.
Ji pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė galėtų priimti sprendimą apriboti naktimis plovyklos veiklą, bet tam reikės sulaukti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadų apie viršytas triukšmo normas.
Skundai nepatiko
Įmonės „Irlita“ vadovas K. Mažeikis, paklaustas, ar ruošiasi diegti kokias nors triukšmą mažinančias priemones, atsakė, kad nežada to daryti.
Vyras aiškiai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad gyventojai pasinaudojo įstatymuose numatyta teise ginti savo poilsį ir kreipėsi į valstybines institucijas.
K. Mažeikis pareiškė, kad pirmiausia gyventojai turėjo kreiptis į jį. Tai, kad jie parašė skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, verslininkui nepatiko.
„Žmonės pirma tegul bendrauja su plovyklos savininkais, o ne su instancijomis“, – pareiškė K. Mažeikis.
Paklausus, ar nesiruošia įgyvendinti detaliajame plane numatytas nuostatas ir įrengti sienutę nuo triukšmo, vyras pareiškė, kad nieko apie tai nežino.
„Ne, nėra tokių nurodymų. Visi leidimai išduoti. Viskas yra pagal statybos leidimą ir bendrąjį planą. Klauskite savivaldybės“, – kalbėjo K. Mažeikis.
Verslininkas vis kartojo, kad Klaipėdos rajono savivaldybei viskas tiko, ji išdavė leidimus ir todėl jaučiasi ramus.
Kaimynystė nedžiugina
Karaliaus Mindaugo kvartalo vystytojas, įmonės „Aldasta“ vadovas Algimantas Daugėla pripažino, kad tokia gyvenamojo kvartalo kaimynystė jo nedžiugina.
„Man kyla klausimų, kaip galėjo būti išduotas leidimas. Negali prie gyvenamųjų namų dirbti plovykla apvalią parą. Privažiuoja jaunimo, pasileidžia garsiai muziką. Yra juk nustatytos taisyklės. Žmonės ilsėtis naktį nori“, – kalbėjo A. Daugėla.
Verslininkas pripažino, kad gyventojus kamuoja nuolatinis triukšmas.
„Tai yra šašas. Pats važiavau vakare ir girdėjau, kad garsas tikrai yra didelis. Bet juk gyvenamieji namai čia pat. Kaip tiems žmonėms jaustis? Kaip jiems miegoti? Žmonės gerai padarė, kad kooperavosi ir skundus rašė. Įstatymo raidės privalu laikytis“, – nuomonę išsakė A. Daugėla.
Naujausi komentarai