Kaimynai nuomojasi pigiau

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas įkvėpė Vokietiją statytis bent kelis analogiškus SGD terminalus. Panašus terminalas, koks yra Klaipėdoje, atsirado ir Suomijos Inko uoste su dujinimo laivu „Examplar“. Analogišką terminalą planuoja statyti ir Lenkija Gdansko uoste.

Dėl Klaipėdos SGD terminalo buvo kilę didžiulių ginčų. Aukščiausiu lygiu netgi Seime atskiri jo nariai ne kartą buvo sakę, kad SGD terminalas Lietuvai yra per brangus.

Dažniausiai buvo kritikuojama ne paties Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros statyba, o laivo „Independence“ nuomos kaina.

2014 m. laivas „Independence“ buvo pastatytas už maždaug 204 mln. eurų. Už jo nuomą per dešimt metų Lietuva sumokės apie 560 mln. eurų – po 56 mln. eurų kasmet.

Dabar jau yra su kuo palyginti. Suomijos Inko dujų terminalas dujinimo laivą „Examplar“ dešimčiai metų išsinuomojo už 0,5 mlrd. JAV dolerių (apie 473 mln. eurų). Vokietija dujinimo laivus išsinuomojo dar pigiau, nes iš karto ėmė nuomoti net po kelis.

2024 m. pabaigoje baigsis dujinimo laivo „Independence“ nuomos iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ sutartis. Lietuva yra nusprendusi pirkti šį laivą iš norvegų kompanijos už 153,5 mln. JAV dolerių (apie 145 mln. eurų). Į šią sumą neįskaitytas PVM. Šiaurės investicijų bankas Lietuvai suteikia 160 mln. eurų paskolą laivui „Independence“ įsigyti. Šis bankas suteiks ir dar vieną 134,1 mln. eurų paskolą SGD terminalui išlaikyti iki 2044 m.

Ilgas statybos atsipirkimas

Pagal Lietuvos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimą, Uosto direkcija buvo įpareigota įrengti infrastruktūrą, kurios reikia SGD terminalui eksploatuoti.

Uosto direkcijos pinigais prie terminalo buvo gilinama akvatorija, įrengta speciali 16 m gylio duobė toje vietoje, kur švartuojami laivai, statomas specialus pirsas, sutvirtintas Kiaulės Nugaros salos krantas, įrengtos navigacijos, radiolokacijos ir kitos sistemos, kurios reikalingos norint priimti dujovežius. Uosto direkcijai SGD terminalo statybos kainavo apie 50 mln. eurų.

Jei SGD terminalo Klaipėdos uoste neliktų arba jis ilgesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui nutrauktų veiklą, Vyriausybė spręstų, kaip Uosto direkcijai kompensuoti į SGD terminalo infrastruktūros statybą įdėtas lėšas.

Ji buvo įpareigota visus infrastruktūros statybos darbus atlikti iki 2014 m. gruodžio 3 d., nes 2014 m. pabaigoje planuota paleisti Klaipėdos SGD terminalą.

Tuometė Uosto direkcija su užduotimi susitvarkė, bet streso buvo, nes keletą mėnesių vėlavo SGD terminalo krantinės pirso statybos darbai.

Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros statybos projektas Uosto direkcijai iki šiol neatsipirko, nors nuo jo statybos praėjo beveik devyneri metai. Tuometė Vyriausybė buvo nustačiusi itin ilgą 20 metų atsipirkimo laikotarpį. Tai buvo padaryta dirbtinai nustačius 5 proc. metinę investicijų grąžos normą. Iš tiesų SGD terminalas Uosto direkcijai atsipirks tik apie 2034 m.

Įprastų komercinių uosto krovos infrastruktūros objektų atsipirkimo terminas būna iki dešimties metų, tačiau yra buvę atskirų intensyviau naudotų vietų, kur investicijos atsipirkdavo ir per trejus–penkerius metus.

Dujovežių bumas nieko nekeičia

Kaip tik šiuo metu Vyriausybė koreguoja 2012 m. vasario 15 d. nutarimą dėl Klaipėdos SGD terminalo. Joje lieka ta pati 5 proc. metinė SGD terminalo infrastruktūros statybos atsipirkimo norma.

Tai šiek tiek keista, nes dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos į Klaipėdos SGD terminalą atplaukia gerokai daugiau dujovežių, pats SGD terminalas turėtų gauti gerokai daugiau pajamų. Klaipėdos SGD terminalo operatorius Uosto direkcijai moka metinį krantinės nuomos mokestį. Jei pagal realią veiklą suma išeina didesnė nei 5 proc., tų metų pinigų kiekis virš šio procento perkeliamas į kitus metus.

Pakoreguotame Vyriausybės nutarime pripažįstama, kad Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso Uosto direkcijai. Tuo pat metu ji įpareigojama kompensuoti visas SGD terminalo infrastruktūros gerinimo išlaidas. Jei SGD terminalas būtų plečiamas, papildomas investicijas į infrastruktūrą taip pat turėtų dengti Uosto direkcija.

Kyla klausimas, kas būtų, jei Klaipėdos SGD terminalas nutrauktų veiklą (tai mažai tikėtina) arba būtų perkeltas į kitą vietą, nes prieš atidarant terminalą 2014 m. tokių kalbų buvo netgi iš tuometės šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Jei SGD terminalo Klaipėdos uoste neliktų arba jis ilgesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui nutrauktų veiklą, Vyriausybė spręstų, kaip Uosto direkcijai kompensuoti į SGD terminalo infrastruktūros statybą įdėtas lėšas. Tiesiogiai nenurodoma, kad tai būtų pačios valstybės lėšos.