Tarybos narė Laura Šaltytė-Vaisiauskė teiravosi, kas ruošiasi įgyvendinti Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją.

„Nagrinėjant dokumentus, matau, kad viena atsakingų institucijų, įgyvendinant strategiją, dar vis iki šiol yra viešoji įstaiga „Klaipėda ID“. Situacija nesikeičia – vadovo nėra, personalo beveik kaip ir nėra“, – pastebėjo tarybos narė.

A. Vaitkus viešai prisipažino, kad praeityje jis nuoširdžiai gynė „Klaipėda ID“ įstaigą nuo kritikos.

„Procesas ilgai nebuvo suvaldytas. Klausimus reikėtų užduoti buvusiai administracijai. Atlikus šios įstaigos veiklos analizę, detaliai peržiūrint trejų metų sutartį su įstaiga, aiškėja, kad kiekvienais metais įstaigai turėjo būti skiriama beveik milijonas eurų“, – sakė A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šis milijonas man yra sunkiai suvokiama suma.

Ši suma buvo numatyta tik viešajai įstaigai „Klaipėda ID“. Papildomi finansavimai skiriami Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai, įstaigai „International House Klaipeda“.

„Girdėjau, esą savireklamai skiriami pinigai. Šis milijonas man yra sunkiai suvokiama suma“, – pripažino Klaipėdos meras.

Savivaldybės vadovas tikino, kad yra klausimų dėl šios įstaigos veiklos naudingumo.

„Buvo pakeisti šios įstaigos nuostatai ir funkcijos. Buvusi vadovė negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl ji savavališkai pasididino etatų skaičių, kodėl savavališkai pasididino sau atlyginimą. Į šį klausimą atsakys atitinkamos institucijos. Vadovę teko atleisti“, – tarybos posėdyje kalbėjo A. Vaitkus.

Meras spėjo, kad galbūt kai kas pabūgo suvokus, kad gali tekti pasiaiškinti, kur buvo išleistas milijonas eurų.

„Klaipėda ID“ kolektyvas, kuris nebuvo mažas, rengiant konferenciją net ne patys darydavo parengiamąjį darbą, o samdydavo kažkokias kompanijas, kurios rengdavo konferencijas. Tai – nesuprantama“, – patikino A. Vaitkus.

„Klaipėda ID“ vadovo dar neturi, vis dar rengiamas konkursas jo atrankai.

A. Vaitkui kilo klausimas ne tik dėl to, kur išleistas milijonas eurų, bet ir klausimas, kur dingo Mėlynasis proveržis.

Ši strategija, kuria anksčiau siekta pabrėžti intensyvų Klaipėdos atsinaujinimo siekį, buvo sumanyta ankstesnių miesto tarybos kadencijų metu.

Ambicingi užmojai, pavadinti Mėlynuoju proveržiu, iki 2030 m. turėjo kardinaliai pakeisti miesto veidą – juos įgyvendinus Klaipėda esą taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti visame Baltijos regione.

Iki šio dešimtmečio pabaigos mieste planuota įkurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, pritraukti 1,5 mlrd. eurų investicijų, o gyventojų skaičių užsimota padidinti net 40-ia tūkstančių.