Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba tradiciniame grėsmių vertinime nurodė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

„Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose“, – teigiama ataskaitoje.

„Nuo 2019 metų pradžios į Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką bando įsilieti Rusijos kompanija „Novatek“, kartu su „Gazprombank“ pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą“, – rašoma dokumente.

Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.

Anot žvalgybos tarnybų, prioritetinė kompanijos veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina.

„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.

Dokumente rašoma, kad vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka. Jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, o jis pats, anot ataskaitos, priklauso prezidento Vladimiro Putinui artimų asmenų ratui, be to, dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.

Naujausias „Novatek“ krovinys į Klaipėdą atplaukė sausio pabaigoje.

Dujų terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ duomenimis, pernai šios bendrovės rinkos dalis sudarė 13 proc. importuoto dujų kiekio.

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje įrengtas 2014 metais, siekiant nutraukti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ monopolį dujų tiekimui į Baltijos šalis.

Anot žvalgybos ataskaitos, pozicijas Lietuvos rinkoje praradęs „Gazprom“ turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų: siūlyti dujas palankesnėmis sąlygomis, vengti manipuliacijų kaina, sudaryti lankstesnius sandorius bei ieškoti kitų būdų išlaikyti savo įtaką.

Žvalgybos teigimu, pernai „Gazprom“ vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau stiprino veiklą per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.

Grėsmių vertinime taip pat nurodoma, kad 2019 metais pozicijas Baltijos šalyse bandė stiprinti ir Rusijos energetikos įmonių grupė „Inter RAO UES“.

Anot žvalgybos, jai „aktualu ne tik išsilaikyti prekybos elektra rinkose, bet ir daryti įtaką sprendimams dėl strategiškai svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projekto“.

„Inter RAO UES“ suinteresuota išlaikyti ir didinti prekybos elektra regione apimtį, todėl jo atstovams svarbu, kad Baltijos šalys neribotų prekybos elektra iš trečiųjų šalių. Siekdami palankių sprendimų, įmonių grupės atstovai bandė megzti ryšius su ES institucijų atstovais ir tikėjosi pelnyti jų palankumą“, – rašoma ataskaitoje.