Prieš metus bendrojo lavinimo mokyklose įdiegtas įtraukusis ugdymas, kai įvairius sutrikimus turintys vaikai ėmė mokytis kartu su visais.

Neslėpta, jog vizija, kad visi vaikai mokytųsi kartu, yra graži, tačiau buvo neramu, kaip ją pavyks įgyvendinti.

Praėjusiais mokslo metais Klaipėdoje buvo įsteigti 454 mokytojų padėjėjų etatai, šis skaičius išaugo trigubai, lyginant priešpandeminį laikotarpį.

Paskui mokyklos paprašė dar per pusšimčio padėjėjų.

„Kai pradėjau eiti mero pareigas, Klaipėdos mokyklose buvo apie 110 mokytojo padėjėjų. Tai yra žmonės, kurie pagelbėja mokytojams, dirbantiems su vaikais, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų. Dabar jau yra 560 mokytojų padėjėjų, iš jų 170 dirba ikimokyklinėse įstaigose. Tai iš biudžeto kainuoja apie 7–8 mln. eurų kasmet, vien savivaldybė sumoka – 5 mln. eurų“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, pridūręs, kad dalis finansavimo gaunama iš valstybės, bet jis yra nepakankamas.

Meras pripažino, kad ne kartą buvo diskutuota su miesto politikais dėl sparčiai augančių išlaidų įtraukiajam ugdymui, jos yra didelės ir daro rimtą įtaką miesto biudžetui.

Tačiau A. Vaitkus teigia, kad šiai sričiai miestas privalo rasti lėšų.

Klasėse, kur mokosi vaikai su vienokia ar kitokia negalia, mokosi ir sveiki mokiniai.

Ir, anot mero, privaloma daryti viską, kad sveiki vaikai galėtų gauti tinkamą išsilavinimą, nepaisant visų sunkumų, kurie kyla dėl įtraukiojo ugdymo programos.

Jei klasėje yra bent vienas specialiųjų poreikių vaikas, tokioje mokinių turėtų mažėti, bet jas mažinti Klaipėdoje kol kas nėra jokių galimybių.

„Sveikų mokinių tėvai nori, kad būtų užtikrintas sklandus ugdymas jų vaikams. O ugdymo įstaigų vadovai teigia, kad mokinių su specialiaisiais poreikiais skaičiai auga. Klaipėdos mokyklose pernai mokėsi 2,2 tūkst. vaikų su specialiaisiais poreikiais, ikimokyklinėse įstaigose – dar beveik 700“, – tvirtino A. Vaitkus.

Užpraeitais mokslo metais tokių vaikų uostamiesčio mokyklose buvo 1 806.