Kad Juodkrantė pavasarį žydėtų vietiniai marių pakrantėje per kelerius metus susodino daugiau nei 200 tūkst. krokų svogūnėlių, organizavo talkas.

Juodkrantiškiai juokauja, kad ir dabar jiems nėra kada nuobodžiauti. Krokus vėl tenka po žeme kišti, nes juos šernai išknisa.

Į Juodkrantės stadioną šernai neįlindo – tvora sulaikė. Bet aplink pasidarbavo. Vietiniai pasakoja, kad vakare baugu laukan išeiti, nes tada šernų banda nusileidžia nuo Raganų kalno ir palei marias pasklinda.

„Į kiemą neužsuka, bet aplinkui tai padaro tvarką. Visa banda vaikšto, vakarais kokie 5-6 ateina“, – pasakojo juodkrantiškis Pavelas Matvejavas.

Pas kai kuriuos juodkrantiškius šernai net prie pat durų ateina.

„Maždaug kas dvi dienas išrausia visą kiemą“, – sakė juodkrantiškė Gintarė Šližienė. 

Jauna šeima bandė išraustus plotus lyginti, bet bergždžiai – šernai su dar didesne jėga vėl išrausia.

Juodkrantiškius visą rudenį stebina knyslių puotos. Išknistos ne tik pakelės ir pamiškės, bet ir gražiausios vietos prie Gintaro įlankos.

Neringos komunalininkams norint jas sutvarkyti teks gerokai paplušėti. Tai žada daryti pavasarį. Tada ir bus aišku, kokia žala padaryta. Neabejojama, ji bus didžiulė.

Šernus Kuršių nerijoje nuo miestelių įvairiai bandyta baidyti, net iš Zoologijos sodo atvežtomis liūtų ir tigrų išmatomis. Bet šernai nebijo.

Neringos valdžia nori, kad tvarką Klaipėdos universiteto mokslininkai darytų. Jiems ir priklauso dalis išknistų plotų.

Nuo pernai sausio Klaipėdos universiteto mokslininkai pusiasalyje sumedžiojo 65 šernus. Kitų būdų reguliuojant jų populiaciją sunku rasti, nebent tvoromis gyvenvietes užtverti.