Į Juodkrantę susirinkę Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai ėmėsi atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Beveik dvi savaitės truksiančio kasmetinio simpoziumo „Raganų kalnas“ metu bus tvarkomos labiausiai nuo aplinkos poveikio nukentėjusios muziejinės vertybės.

Vienoje gražiausių senųjų – parabolinių Juodkrantės kopų įkurta Raganų kalno ekspozicija be kasmetinės tautodailininkų pagalbos neišliktų. Natūralių gamtos procesų pažymėtos skulptūros kasmet nyksta.

Anot simpoziumą kuruojančių Neringos istorijos muziejaus darbuotojų, dėl atšiauraus jūrinio klimato skulptūros nuolat dūla. Viena didžiausių problemų – sparčiai plintantis grybas, dėl kurio jos  pūva iš vidaus.

Ankstesnių simpoziumų metu pastebėta, kad drožiant pirmąsias skulptūras buvo pasirinktas netinkamas ąžuolas. Iš išorės mediena atrodo gera ir stipri, bet prapjovus matyti, kad vidus pažeistas.

Juodkrantėje susirinkę tautodailininkai įvertino ekspoziciją ir šiais metais nusprendė atnaujinti 37 tautodailės kūrinius. Skulptūros bus valomos nuo samanų, pašalinus medienos puvinį, jos bus konservuojamos, bus atkurtos ir kai kurios susidėvėjusios detalės.

Į savo vietą sugrįš ir du vasarą Juodkrantės girininkijoje saugoti kūriniai – Juozo Lukausko „Raganų sostas“ ir Romo Venckaus „Dudorius“. Simpoziumo metu bus pakeisti supuvę šių muziejinių vertybių įtvirtinimai.

Šiais metais simpoziume dalyvauja penki medžio skulptoriai Andrius Bieliukas (Šakių raj.), Raimundas Blažaitis (Vilkaviškis), Jonas Vaicekauskas (Šiaulių raj.), Antanas Lastauskas (Kalvarijos), Juozas Videika (Jurbarko raj.).

Šiais metais skulptūroms atnaujinti skirta 10 tūkst. litų. Darbai atliekami Neringos savivaldybės ir Neringos istorijos muziejaus lėšomis

Pirmieji kūriniai Raganų kalne įkurdinti 1979 metais pagal skulptoriaus Stepono Šarapovo ir architekto Algimanto Nasvyčio projektą. Daugiau nei šimtas skulptūrų vaizduoja lietuvių pasakų ir legendų veikėjus. Čia ypač gausu raganų ir velnių.