Viešoji įstaiga Gamtosaugos projektų vystymo fondas kartu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi vykdo jūrinių erelių monitoringą.

Daugiausia minėtos rūšies paukščių aptinkama Vakarų Lietuvoje – Šilutės rajone ir Kuršių nerijoje, todėl žiedavimas šiuo metu vyksta pajūryje.

Drauge su T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėju Sauliumi Rumbučiu darbavosi ir jo kolega ornitologas Deivis Dementavičius.

Pašnekovų žodžiais, ši sudėtinga procedūra atliekama kasmet.

"Kuršių nerijoje sužiedavome lygiai 20 jūrinių erelių. Tačiau vienos dienos tam nepakanka, šiandien kelsimės į Šilutės rajoną. Taigi šis skaičius dar padidės", – nurodė S.Rumbutis.

Kuršių nerijoje nuo Smiltynės iki Nidos lizdai vienas nuo kito išsidėstę maždaug penkių kilometrų atstumu. Čia peri apie aštuonios poros jūrinių erelių. Šilutės rajone jų dvigubai daugiau – per 20 perinčių porų.

Didžiąją dalį šių plėšrūnų mitybos raciono sudaro žuvys, smulkesni vandens paukščiai.

Nuo 1976-ųjų žieduojantis kaunietis S.Rumbutis pasakojo, kad vienas jūrinis erelis gali sverti penkis, o patelės – net 6 ir daugiau kilogramų.

Jis pripažino, kad sužieduoti šiuos paukščius nėra lengva, mat lizdai dažniausiai yra aukštai, 20–25 metrų aukštyje.

"Aukščiausias žinomas lizdas yra 34 metrų aukštyje. Be specialios alpinisto įrangos nieko nepadarytume", – atkreipė dėmesį ornitologas.

Atliekant šią procedūrą būna visko – net kraujo.

"Suaugę paukščiai nėra agresyvūs, pavojų kelti gali tik gana nemaži jaunikliai lizduose. Pavyzdžiui, grybštelėti nagais ar snapu. Kadangi daug metų tai atliekame, profesionaliai apsidengiame, kad mūsų nesužalotų", – šyptelėjo S.Rumbutis.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirto projekto "Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai" tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasaulyje pasitelkiant paukščius.

Šiemet iš viso žadama sužieduoti 100, o kitąmet – dar tiek pat retų rūšių paukščių jauniklių. Į sąrašą patenka jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai, žuvininkai ir kiti.

Kai kuriems jų ornitologai planuoja pritvirtinti specialius siųstuvus, kad būtų galima stebėti sparnuočių keliones. Nuolat migruojantys paukščiai nuskrenda net iki Afrikos žemyno, Viduržemio jūros pakrantės ir, viliamasi, taps tikrais mūsų šalies ambasadoriais.