Konsultacijų pavyzdžiai uoste

Kai tik Lietuvoje prasideda kokių nors didelių valstybės masto objektų statybos, paaiškėja, kad stokojama bet kokių specialistų. Tada ir prasideda specialistų paieškos pagal viešuosius pirkimo konkursus, o kartais ir be jų, už konsultacijas sumokant apvalias pinigų sumas.

Panašios tendencijos buvo, kai Klaipėdos uoste buvo imamasi statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Bet koks, kad ir menkiausias „pajudėjimas“ būdavo „apkaišiojamas“ pačiomis įvairiausiomis konsultavimo paslaugomis.

Ar tai buvo tiesiog „pinigų plovimas“, ar iš tiesų dideliuose projektuose pas mus yra absoliutus nesupratimas, įrodyti neįmanoma. Ir įrodinėti niekas nesiėmė, nes lyg ir suprantama, kad konsultacijos tarsi žaibolaidis. Jei į kurią nors projekto dalį dėl padarytų netinkamų darbų „trenktų žaibas“, valdininkas save yra tarsi apsaugojęs, nes dėl vienos ar kitos dalies į dokumentus įdėtos konsultanto arba eksperto išvados.

Neatsitiktinai dideliuose projektuose konsultantams perduodama įvertinti ir įvairias su projektu susijusias rizikas, pateikti ekspertines išvadas dėl galimų vienokių ar kitokių incidentų.

Įvairūs konsultantai yra lyg ir tam, kad projektą tarsi įpakuotų į estetišką polietileninę plėvelę ir šis gražiai žiūrėtųsi.

Įvairūs konsultantai yra lyg ir tam, kad projektą tarsi įpakuotų į estetišką polietileninę plėvelę ir šis gražiai žiūrėtųsi.

Jūrinių specialistų stoka

Šiuo metu vienu didžiausių konsultacinių objektų yra vėjo jėgainių parkas Lietuvos Baltijos jūros teritorinėje dalyje.

Vien šio parko pagamintos energijos perdavimo tinklų prijungimo prie sausumos tinklų konsultacijoms oficialiai bus skirta beveik 280 tūkst. eurų.

Į šią kainą įeina techninės, ekonominės, finansų, teisinės, projekto valdymo, aplinkosaugos, jūros dugno tyrimų ir kitokios konsultacijos. Pasirinktos ir konkrečios vienokias ar kitokias konsultacines paslaugas teiksiančios kompanijos.

Įprastai konsultantų paslaugos skelbiamos tose srityse, kur yra didesnė specifika. Jūrinė sritis yra ta sritis, kur specialistų Lietuvoje yra itin mažai.

Konsultacijos nėra konkretūs darbai, kaip, tarkim, jūros dugno tyrimas. Konsultantai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, tyrimų vykdymo vietose tiesiog teikia patarimus, kaip vykdyti vieną ar kitą procedūrą. Tuo tarpu pačios procedūros jau kainuoja naujus ir visai kitus pinigus.

Konsultantai taip pat vertina ir įvairius dokumentus, ar tinkamai jie parengti, ar tiksliai pasirinktos tokios procedūros, kokios privalėtų būti.

Iš tiesų konsultantai iš dalies atlieka tą darbą, kokį privalėtų atlikti vieno ar kito projekto vadovas su gerai suburta komanda.

Jūrinių parkų įsiliejimas

Dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse šiuo metu „laužomos ietys“ ir Seime. Svarstomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas.

Grupė Seimo narių netgi pateikė siūlymą, kad dėl Baltijos jūroje planuojamos įrengti vėjo jėgainių elektrinės būtų įvesti tam tikri ribojimai dėl privačių elektros energijos gamintojų pajėgumo prijungimo prie elektros perdavimų tinklų.

Elektros tinklų galia Lietuvoje esanti ribota. Seime keltas klausimas, kodėl vieniems dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje uždegama žalia šviesa ir bus mokamos netgi subsidijos, o privatiems projektams „kaišiojami pagaliai į ratus“. Atsakymas tarsi ir aiškus – su vėjo jėgainių parko statyba Baltijos jūroje siejamas „Ignitis“, kuriame, kaip jau ne kartą skambėjo, interesų turintys ir įtakingi Lietuvos valdžios žmonės.

Seimo narys Algirdas Butkevičius iškėlė teiginį, kad su vėjo jėgainių parkų plėtra Baltijos jūroje, kur pradžioje numatomas 700 megavatų parkas, o vėliau ir dar vienas 1 100 megavatų, turėtų būti planuojama ir Lietuvos elektros tinklų, pastočių plėtra. Gali atsitikti ir taip, kad įvedus didelius pajėgumus Baltijos jūroje ir trūkstant galios, bus imtasi riboti privačių elektros energijos vartotojų elektros energijos gamybos pajėgumą.

Ribojimai gali atsirasti ir dėl to, kad vėjo jėgainių parkų statyba dėl įvairiausių konsultacijų ir kitų pridėtinių išlaidų bus įklimpusi į bankų paskolas. Jas reikės grąžinti, o kartu spausti privačius energetikos gamintojus – tiesioginius konkurentus, kurie valstybės energetikos verslui bus nenaudingi, nes vartos savo pasigamintą gerokai pigesnę energiją.